„Tuštinimasis yra intymus procesas. Niekas nesidalina savo įspūdžiais iš tualeto su draugais, tėvais, tai – tik pavieniai atvejai, taigi daug atvejų lieka nežinomybėje“, – nuotolinės konferencijos metu pabrėžė VUL Santaros klinikų gydytojas.
Tačiau vaikų vidurių užkietėjimas, kaip ir išmatų nelaikymas, tai yra būklės, kurios gali turėti daug įtakos ne tik fizinei ir emocinei būklei, bet ir bendrai gyvenimo kokybei.
Tėvai nepastebi būklės arba vaikai slepia
V. Urbono aiškinimu, vidurių užkietėjimas vaikystėje yra dažna problema, kuris gali tęstis ne tik ištisus mėnesius, bet ir metus.
„Galvojama, kad kažkur 25 proc. vaikų gastroenterologo darbe sudaro būtent tokie pacientai. Amžius, kada prasideda vidurių užkietėjimas, nėra apibrėžtas, – jis gali prasidėti nuo pirmų gyvenimo dienų, gali būti ir paauglystėje.
Bet dažniausias yra ikimokyklinis amžius, vėliau vidurių užkietėjimas jau būna rečiau, bet negali sakyti, kad jis išnyksta. Dažnai jau vyresnis vaikas sugeba prisitaikyti prie esamos situacijos – bando ją kažkaip kontroliuoti vaistais, mityba arba, būna problema, kad slepia ligą ir tėvai galvoja, kad viskas puiku“, – pastebėjo jis.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad ir jau būdami 4–5 metų vaikai patys eina į tualetą, tad tėvai neretai nežino, ką jis ten padarė. „Tad ne visada lengva būna nustatyti šią problemą“, – konstatavo jis.
Laisvi viduriai – irgi vidurių užkietėjimo simptomas
Pasak pašnekovo, nors suaugusių amžiuje ir šiaip medicinoje daugelis (kartu – ir patys žmonės) stengiasi viską įvertinti kartais – kiek kartų per dieną ar savaitę tuštinasi, bet tai ne visada apsprendžia, yra vidurių užkietėjimas ar ne.
„Vidurių užkietėjimas apibrėžiamas kaip apsunkintas tuštinimasis. Taigi vidurių užkietėjimą tiksliau apibrėžti, kai jauti didžiulį diskomfortą tuštinantis, išmatos yra ne skystos, o kietos. Dėl to, kiek kartų yra tuštinamasi, tai gali ir neatspindėti situacijos. Nes yra sakoma, kad jei žmogus kas antrą dieną tuštinasi, tai yra normalu, bet jei kas 3–4, tai jau nenormalu.
Atvažiuoja 5 metų vaikas su mama dėl pilvo skausmų, klausiu apie daug ką, taip pat – ir apie tuštinimąsi, sako, kad viskas normaliai. Bet žinau, kad kiekvienas normą turi skirtingą – kai paklausiu, kiek kartų per dieną tą daro, sako: „Ką jūs, daktare, kas 5–7 dienas“.
Bet jei jis tuštinasi kas 3-4 dieną ir yra visiškai sveikas, patenkintas gyvenimu, lengvai pasituština, viskas gerai – jo niekas nepuls gydyti. Bet jei vaikas tuštinasi kiekvieną dieną gal net po kelis kartus, bet verkia, šaukia, net kraujo pasirodo, tai bus diagnozė vidurių užkietėjimas. Taigi būtent diskomfortas yra svarbiausia priežastis diagnozuoti vidurių užkietėjimą“, – aiškino V. Urbonas.
Jis pasidalino ir kuriozinėmis situacijomis. Gydytojas pasakojo, kai atvyko 14 metų paauglys su 3 mėnesius besitęsiančiu viduriavimu:
„Viduriuoja 10 kartų per parą, skystos išmatos, paauglys suvokia problemą, tėvai irgi, gydytojai skiria vaistus viduriavimui gydyti. Bet kai pačiupinėjau pilvą, žiūriu, kad pilve didžiulis guzas ir labai panašus į užkietėjimo atveju esančias išmatų sankaupas.
Echoskopija tą tik patvirtino. Ir tai išties buvo vidurių užkietėjimas, kuris komplikavosi viduriavimu. Ir užuot gydant viduriavimą stabdančiais medikamentais, skiriu jam laisvinančius. Viskas išsivalė ir vaikas pasveiko.“
Tuštinosi kas 5–7 dienas ir atrodė normalu
Pasak vaikų gydytojo, nors vidurių užkietėjimas atrodo labai banali liga, nereikia gydytojo, kad jį nustatytum, ne visada tai pavyksta tiksliai padaryti.
„Juolab vaikai ne visada žino, kaip reikia tuštintis, kaip, beje, ir suaugusieji ne visada žino, kas tai yra normalus tuštinimasis. Atvažiuoja 5 metų vaikas su mama dėl pilvo skausmų, klausiu apie daug ką, taip pat – ir apie tuštinimąsi, sako, kad viskas normaliai. Bet žinau, kad kiekvienas normą turi skirtingą – kai paklausiu, kiek kartų per dieną tą daro, sako: „Ką jūs, daktare, kas 5–7 dienas“.
Ir mamai buvo keista, kad yra žmonių pasaulyje, kurie tuštinasi kasdien. Kadangi ji pati darydavo kartą į savaitę, jos keli vaikai elgdavosi panašiai, bet visiems jiems būdavo gerai, nejuto jokio diskomforto. Bet tai mergaitei, kuri atvyko pas mane, jau buvo galima traktuoti vidurių užkietėjimą, kuris sukėlė pilvo skausmą“, – pasakojo V. Urbonas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kitą kartą viena iš šlapimo nelaikymo priežasčių ar kodėl kartojasi šlapimo takų infekcijos, irgi yra vidurių užkietėjimas:
„Ir problema ta, kad, vieno tyrimo duomenimis, tik 10 proc. vaikų, kurie turėjo šlapimo nelaikymą, tėvų pasakė, kad jie turėjo ir vidurių užkietėjimą. Nors kitiems 90 proc. po ištyrimo irgi rado vidurių užkietėjimą.“
Kokie signalai – įspėjimas apie vidurių užkietėjimą?
Paklaustas, kaip tada diagnozuoti vidurių užkietėjimą, ypač jei vaikas vyresnis, gydytojas teigė, kad pagrindinė šios ligos diagnostika vaikų amžiuje yra gera apklausa.
„Būtina išsiklausinėti apie simptomus. Kartais kai nei pats vaikas, nei tėvai nežino, kaip jis tuštinasi, tokiais atvejais prašai, kad namuose vestų dienoraštį – nenuleistų tualeto vandens ir tėvai matytų, ką vaikas padarė. Gal vaikas tuštinasi du kartus per dieną, bet kai pasižiūri, tai du padarė po mažą trupinėlį. (...)
Šiandien probiotikai yra skiriami viduriavimo, bet ne vidurių užkietėjimo gydymui. Kartais būna, kad vienas ar kitas probiotikas suveikia teigiamai, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė.
Būna tokių atvejų iš anamnezės, kai tėvai sako, kad vaikas neturi vidurių užkietėjimo, bet tada klausi tikslingai – ar nebūna kelnaičių patepliojimo. Sako, taip, daktare, teplioja, bet čia psichiatrinė problema, pas psichologus vaikščiojame mėnesį laiko. Tai, sakau, šią problemą galiu išgydyti per vieną dieną. Nes kelnaičių tepliojimas vaikų amžiuje yra vidurių užkietėjimo požymis, vėliau šis simptomas išnyksta“, – kalbėjo V. Urbonas.
Kitas jo įvardytas simptomas – periodiškai labai gausus pasituštinimas. „Pavyzdžiui, kiekvieną dieną tuštinasi tam tikrą kiekį išmatų ir staiga kartą į savaitę ar kas dvi tris savaites padaro didžiulį jų kiekį. Yra net toks terminas – išmatų kiekis, kuris užkemša klozetą.
Tėvai kartais ateina ir sako, taip, daktare, kartais būna, kad ateiname į tualetą, nuleido vandenį, bet stovi didelis kiekis išmatų. Tai vėlgi yra vidurių užkietėjimo simptomas, kada organizmas kiekvieną dieną ne pilnai išsituštindamas vėliau sugeba vienu metu išstumti susikaupusį didelį kiekį lauk“, – dėstė vaikų gastroenterologas.
Pasituštinti tampa sunku, kaip pagimdyti
Gydytojas pabrėžė, kad didelė problema yra psichologinė baimė tuštintis, o kai jau atsiranda ši sveikatos bėda, sulaikyti išmatas vaikui nesudėtinga.
„Teko matyti vaiką, kuris nesituštino 3 savaites. Problema, kad kuo išmatos ilgiau stovi storajame žarnyne, tuo labiau sausėja, kietėja, o kietas išmatas išstumti tai yra tas pats, kas pagimdyti. Tada labai skausminga, atsiranda baimė, tada vaikas bijo, laiko ir nesituština. Jokie psichologai čia nepadės.
Tiesiog duodi gerą dozę laisvinančių vaistų, sukėlei viduriavimą, vaikas pamatė, kad tas procesas būna neskausmingas ir labai lengvas, tad kitą kartą kai atsiranda nors, jis nebeužlaiko. Tik problema, kad vienam pakanka kelių dienų tokio gydymo, kitam reikia kelių metų, nes jis negauna vaistų, kietėja išmatos.
Kodėl taip vyksta, vieniems kietėja išmatos, o kitiems – ne, nežinome. Dėl to vėl gali atsirasti baimė tuštintis, jei atsiranda kietos išmatos. O jei dar išvažiavo kur į stovyklą, išėjo į darželį, mokyklą – ne visi gali ten tuštintis, kaip ir kiti suaugę žmonės tuštinasi tik namuose. Yra daug priežasčių, bet baimė tuštintis yra pagrindinė“, – aiškino V. Urbonas.
Efektyvus gydymas – tik vaistais
Nors užkietėjus viduriams ne vienas visų pirma pagalvoja apie mitybos pokyčius, gydytojas tvirtino, kad dieta, ypač vaikų amžiuje, yra mažai efektyvi. Tuo metu pagrindinis gydymas yra medikamentinis.
„Dieta yra mažai efektyvi, ypač vaikų amžiuje. Suaugusiems tai gal kiek efektyviau, bet ji dažniausiai nesuveikia. Visi žinome, kad ryžiai yra šiek tiek kietinantis produktas, tada klausimas – ar tuose kraštuose, kur ryžiai yra pagrindinis maisto produktas, gyventojai yra vidurių užkietėjimo čempionai?
Ne, atvejų yra tiek pat ar net mažiau nei vakarų šalių piliečiai. Tad visada kalbu apie maistą, bet nereikia turėti iliuzijų, kad 4–5 metų vaikui tai padės. Bandyti galima, bet dažniausiai nesu matęs, kad labai padėtų“, – tvirtino V. Urbonas.
Dažniausiai kas būna, kai ilgai nesituština ir dėl ko ateina pas gydytoją, tai net ne dėl pilvo skausmo (jis būna mažiau nei pusei, kurie turi vidurių užkietėjimą), o labai pablogėja gyvenimo kokybė.
Kartu jis paneigė mitą, kad situacija dėl vidurių užkietėjimo pagerės vartojant daug skysčių: „Ką kartoju daug metų: daug gersi – daug šlapinsies, tuštinimuisi tai neturi reikšmės.“
Pasak gydytojo, maisto skaidulos turi šiokios tokios reikšmės, esama net maisto skaidulų medikamentų, kurie galėtų būti naudojami gydant vidurių užkietėjimą.
„Bet kadangi yra žymiai efektyvesnių ir saugių medikamentų, kokia prasmė duoti mažiau efektyvų preparatą? Nors visiška sintetika, tai yra saugūs vaistai. Jie gerai tuo, kad įdėjus 10 gramų pro burną, 10 gramų ir išeis – vaistas nemetabolizuojamas, neskaidomas žarnyne ir, svarbiausia, nepatenka į kraują, tad negali pažeisti nei inkstų ar kepenų. Be to, tokį medikamentą galima naudoti ilgą laiką“, – aiškino gydytojas.
Džiovintos slyvos, probiotikai, vanduo su medumi – mažai efektyvu
Jo pastebėjimu, labai dažnai šiandien gydantis vidurių užkietėjimą vartojami probiotikus, tačiau mokslinių duomenų, kad tai būtų itin efektyvu, nėra.
„Šiandien probiotikai yra skiriami viduriavimo, bet ne vidurių užkietėjimo gydymui. Kartais būna, kad vienas ar kitas probiotikas suveikia teigiamai, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė.
Dėl gėrimų – iš senų laikų buvo pastebėta, kad lyg šaltas vanduo ant tuščio skrandžio, ypač jei dar įdėsime kokio medaus ar cukraus, dėl didesnio osmosiškumo šiek tiek veikia laisvinančiai. Taip pat anksčiau kalbėta, kad ant tuščio skrandžio išgertas aliejaus šaukštas irgi lyg geriau sujuda žarnynas, kitiems kava gerai suveikia (vaikams jos nerekomenduojame).
Tai yra tokių pastebėjimų ir ypač tai susiję su suaugusiais ar vyresniais vaikais, kurie labai dažnai gerai žino, kad išgėrę kavos ar kažką suvalgę eis į tualetą. Jis jau žino, kaip save reguliuoti, bet vaikai dažniausiai negali to pasakyti“, – dėstė V. Urbonas.
Jis nurodė, kad yra vaisių, kurie šiek tiek laisvina vidurius, pavyzdžiui, kiviai, abrikosai, slyvos. Tačiau tai vargiai galėjo įvardyti kaip efektyvią vidurių užkietėjimo gydymo priemonę:
„Dažniausiai tai yra arba koncentruoti ekstraktai, išdžiovinti vaisiai. Vis tik tegu vaikas valgo šviežius kivius, slyvas, gaus iš jų reikalingų mikroelementų, bet kartu vartoti vaistus. Nereikia tų kivių ar džiovintų slyvų milžiniškų dozių.“
Gydytojas bet kuriuo atveju nerekomendavo vartoti ryžių, kvietinių produktų, ribojami bananai, kakava, per daug nereikėtų vartoti ir bulvių. „Bet jei vien tai apribočiau, vien tuo neišgydyčiau ligos be vaistų“, – konstatavo V. Urbonas.
Kuo gresia negydomas vidurių užkietėjimas?
Kas blogiausio gali nutikti negydant vidurių užkietėjimo? Pasak gydytojo, kai kurie tėvai galvoja, kad žarna sprogs.
„Bet tokių atvejų nėra buvę. Blogiausia, kas gali nutikti, atsirasti žarnų nepraeinamumas, bet tai labai reti atvejai. Dažniausiai kas būna, kai ilgai nesituština ir dėl ko ateina pas gydytoją, tai net ne dėl pilvo skausmo (jis būna mažiau nei pusei, kurie turi vidurių užkietėjimą), o labai pablogėja gyvenimo kokybė.
Atsiranda irzlumas, krenta nuotaika, pradeda prastai valgyti, neaišku, ko vaikas nori. Kaip viena mama sakė: „Kai jis pasituština, atrodo, gimė naujas vaikas – linksmas, bėgioja, valgo gerai, bet vėl nesituština, atsiranda problemos“, – apibendrino vaikų gydytojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
