Pasak gydytojos, svarbiausias patarimas norint išvengti nudegimų, yra sąmoningumas. Vykdami į atostogas nepamirškite apsauginių kremų, venkite tiesioginių saulės spindulių, o ypač jų saugotis reikėtų vidudienį.
„Nudegimas labai priklauso nuo to, kiek laiko ir kokiu metu buvome ant saulės. Kuo saulė arčiau zenito, tuo ji aktyvesnė ir stipresnė. Odai tenka visa tai išgyventi, o uždegiminė ji būna gana ilgai“, – pasakoja prof. dr M. Bylaitė-Bučinskienė.
Kaip gydyti saulės nudegimus?
Dažniausiai, sako gydytoja, nudegama atostogų metu, todėl į krepšį įsidėkite ne tik apsaugines, tačiau ir nudegimams skirtas priemones.
„Yra puikios priemonės, kurias galima įsigyti vaistinėse. Su pantenoliu, vitaminu E, alijošiumi. Yra gelių, vėsinančių losjonų, kuriuos galima laikyti šaldytuve, yra ir šiek tiek sunkesnės tekstūros kremų“, – sako dermatologė.
Vis dėlto, jei vaistinės pasiekti artimiausiu metu nepavyks, galima naudoti vėsius rankšluosčius bei purkšti vandenį, o puikiai tinka ir daugumos išbandytas kefyras.
„Senas geras metodas yra kefyras. Jis odą atvėsina ir nuramina. Tokiu atveju, jei odą nudegi, galima ir vėsesniu dušu nusiprausti, tačiau labai svarbu po to pasitepti drėkinančiu kremu. Be abejo, jei yra stiprūs nudegimai, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – patarė specialistė.
Nusvilusiai odai tinka ir kremai su variu ar cinku, purškiami, lengvos tekstūros losjonai, regeneruojantys kremai, purškiami terminiai vandenys. Vis dėlto rinktis svarbu lengvesnį preparatą.
„Geriau netepti labai riebių kremų. Tas pats galioja ir, pavyzdžiui, prie orkaitės prisilietus ir nusideginus. Svarbu, kad kremas nesulaikytų karščio“, – paaiškino gydytoja.
Oda pažeidimus „atsimena“
Pasak M. Bylaitės-Bučinskienės, saulės žalos pasekmės dažniausiai matomos praėjus 20-30 metų. „Galima pastebėti ankstyvesnį odos fotosenėjimą – oda greičiau sensta, matosi pigmentinės dėmės, gali atsirasti įvairūs tamsesni ir iškilūs odos dariniai, kuriuos dažnai žmonės vadina senatvinėmis karpomis“, – sako dermatologė.
Tačiau didžiausia problema, sako specialistė, yra ta, kad oda UV spindulių poveikio neužmiršta, o pažeidimai kaupiasi.
„Atrodo, kad jei šią vasarą vieną kartą nudegiau – nieko tokio. Tačiau po kelių metų gali pagreitėti senėjimo procesas, gali atsiradinėti ikivėžiniai susirgimai: ribiniai navikai, seborėjinės keratozės ir pan.“, – įspėjo gydytoja.
Tačiau svarbu ir tai, kad, pasak gydytojos, saulės daroma žala labai padidina odos vėžio ir melanomos rizikas. „Odos vėžiui labai svarbus ilgalaikis, chroninis pažeidimas, kai deginamės ilgai, daug metų, o melanomai labai svarbūs staigūs nudegimai. Keli tokie nudegimai labai padidina melanomos riziką.“
Gydytoja primygtinai siūlo bent kartą per mėnesį atidžiai apsižiūrėti odą ir apgamus, o pasiekus 35-erius bent kartą per metus pasikonsultuoti ir įsivertinti riziką reikėtų su gydytoju.
Ar po stipraus nudegimo gali atsirasti alergija?
Įprastai, sako gydytoja, nudegimai praeina, o randai likti gali esant nebent labai stipriam, pūslėmis pasireiškusiam nudegimui. Ne visi po nudegimų bijo ir saulės, tačiau kai kurių oda visgi lieka jautresnė.
Kada alergija pasireikš, pasak gydytojos, neaišku, tačiau tai – įmanoma.
„Kada tapsi alergiškas negali žinoti, bet taip gali atsitikti, ypač moterims. Kuo daugiau esame sąlytyje su įvairiais dirgikliais tuo labiau didėja mūsų sensibilizacija (aut. past. jautrumas).
Tai yra imuninės sistemos atsakas, nes UV spinduliai yra pakankamai svarbus dirgiklis. Tačiau jautrumas yra individualus. Vieni, po stipraus nudegimo, iš vis nebegali būti ant saulės, o kiti, kad ir kiek benudegtų, nieko nejaučia.“
Taip pat reikėtų paminėti, kad po nudegimo besilupančios odos dar labiau lupinėti nederėtų. Pasak gydytojos, lupinėjant odą galite pridaryti dar daugiau įtrūkimų ir žaizdelių, todėl geriau besilupančias vietas patepkite drėkinančiu kremu.