Profesorė atskleidė, ar COVID-19 virusas pavojingas ir naujagimiams

Kauno klinikų gydytojai kasdien kovoja už pačių trapiausių gyvybių išsaugojimą. Pernai už laimėtą itin sunkią kovą, kai buvo išgelbėta gimusi mažiausia ankstukė šalyje, jie iš paties prezidento rankų gavo „Lietuvos garbės“ apdovanojimą.

Vos 350 gramų svėrusios ir 22 savaitę gimusios mergaitės gyvybės išsaugojimas buvo prilyginamas stebuklui ir sujaudino net kiečiausias širdis, o kartu ir parodė, kokia medicininė pažanga yra padaryta būtent neonatologijos srityje.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kaip šiuo metu laikosi išgelbėta mergytė, ir kokiomis nuotaikomis per koronaviruso pandemiją gyvena skyrius, kasdien darantis viską, kad neišnešioti naujagimiai ateityje turėtų galimybę džiaugtis kiekviena akimirka.

Pagalba buvo teikiama nenutrūkstamai

Prof. R. Tamelienė sako, kad pagrindinis iššūkis, su kuriuo per šalį sukausčiusią pandemiją susidūrė Neonatologijos klinika, buvo nenutrūkstamo darbo užtikrinimas.

„Mums svarbiausia buvo, kad išlaikytume darbuotojus, kad būtų kam dirbti ir teikti pagalbą. Susirgusių darbuotojų buvo, bet nebuvo taip, kad mūsų klinikoje nebūtų kokia nors gydomoji veikla organizuojama, nebuvo tiek darbuotojų susirgę ir iškritę, kad kokių nors funkcijų nevykdytume.

Karantino metu veikė ir ambulatorinis padalinys, aišku, laikantis visų saugumo reikalavimų. Lygiai taip pat veikė ir mūsų naujagimių intensyvios terapijos skyrius ir naujagimių ligų skyrius, kur gydomi vaikai. Viskas veikė, nes gimdymų sustabdyti negalėjai. Yra užplanuota tam laikui ir būtent tada vaikai gimsta“, – šypsodamasi pasakoja specialistė.

Mamos visą laiką galėjo gulėti su savo vaikais

Ji neslepia, kad pačioje pradžioje, kai tik šalyje buvo registruoti pirmieji koronaviruso atvejai, buvo šiokios tokios sumaišties ir nežinomybės dėl to, kaip viskas klostysis, todėl teko imtis tam tikrų priemonių:

„Buvo šiek tiek sustabdytas ir šeimų dalyvavimas gimdyme, buvo laikas, kai vyro negalėjome įsileisti, vėliau atsirado ir testavimas. Šiuo metu tėčiai, turintys testą, jau dalyvauja gimdymuose, guli kartu su mamomis, šeimomis.“

REKLAMA

Tuo metu, prof. R. Tamelienės teigimu, visą pandemijos laiką mamoms buvo sudarytos sąlygos rūpintis savo naujagimiais, tiesa, laikantis būtinų saugumo reikalavimų.

„Mamos visą laiką gulėjo slaugančios savo vaikus, jos buvo testuojamos ir nebuvo taip, kad mama negalėtų gulėti su savo vaiku.

Lygiai taip pat ir Covid-19 sergančioms moterims mes leidome pas mus gulėti ir slaugyti savo naujagimius, laikantis visų saugumo reikalavimų tiek joms, tiek mūsų darbuotojams. Darbas vyko, sakykim, praktiškai įprastai. Niekas nebuvo nei sustoję, nei iškritę“, – pasakoja medikė.

Naujagimiams koronavirusas nėra pavojingas

Pasidomėjus, ar koronavirusas kėlė papildomo jaudulio gimdyvėms, prof. R. Tamelienė sako to nepastebėjusi:

„Man atrodo, kad tas jaudulys yra visiškai nesusijęs su pandemija, jos jaudinasi ne dėl to. Jos jaudinasi, ar galės gulėti su šeima, ar viskas jų vaikui bus gerai – man atrodo, kad joms yra svarbesni šitie dalykai nei pandemija. Jos nori būti kartu su savo vaiku.“

Taip pat specialistė nurodo, kad savotišką nusiraminimą teikė ir tai, kad koronavirusas nėra pavojingas naujagimiams.

„Koronavirusas yra nustatomas 2–5 procentams naujagimių, tai tas procentas iš tikrųjų yra nedidelis, jie sunkiai neserga. Yra vos keletas pavienių aprašytų atvejų, kad naujagimiai sirgo sunkiau, o šiaip tai nėra sunki liga jiems“, – dalijasi specialistė.

Visos istorijos jautrios

Pasakodama apie Neonatologijos klinikos kasdienybę, prof. R. Tamelienė sako, kad personalas čia kasdien susiduria su jautriomis istorijomis ir kova už neišnešiotų naujagimių gyvybę, todėl išskirti vieną konkretų atvejų šiuo metu būtų sudėtinga.

„Jautrių istorijų pas mus vyksta kasdien ir didžioji dalis iš jų baigiasi gerai ir laimingai. Kai mes dirbame kiekvieną dieną su tokiais pacientais, tai mes turbūt esame labiau prie to pripratę, bet kiekviena istorija yra labai jautri.

REKLAMA

Šiuo metu reanimacijoje mes turime 22 savaičių mergytę, kurios yra pirmosios dienos labai sunkios ir mes dar nežinome, kaip situacija pasisuks... Taip pat yra ir 23, ir 24 savaičių naujagimiai – visos jos yra jautrios istorijos“, – sako medikė.

Išgelbėta mergaitė auga labai gerai

Ji pasidalija ir džiugiomis žiniomis apie išgelbėtą mažiausią mergytę, už kurią Kauno klinikų medikai ir sulaukė „Lietuvos garbės“ apdovanojimo. Prof. R. Tamelienė sako, kad ryšys su mergaitės tėvais yra gana glaudus ir greičiausiai užsimezgęs visam gyvenimui.

„Mergaitė praleido daug laiko intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau – naujagimių ligų skyriuje, buvo išoperuota. Kadangi aš asmeniškai buvau gydanti gydytoja, tai su mama palaikau kontaktą tikrai pakankamai artimą.

Mes ir susirašome žinutėmis, ir mama siunčia man nuotraukas. Galiu pasakyti, kad mergaitė tikrai vystosi labai gerai palyginti pagal tai, kokio ji amžiaus ir svorio yra gimusi. Dabar ji yra jau daugiau nei metukų, ji čiauška, vaikšto, džiaugiasi ir tėvai ja džiaugiasi.

Jau ir krikštynos buvo, gavau su balta suknele nuotrauką, kaip ji atrodo. Tikrai labai smagu, kad viskas taip gerai baigėsi.

Tas ryšys mus greičiausiai lydės visą gyvenimą, nes ir aš pasidomiu, kartas nuo karto parašau mamai, kartais ir mama pati man atsiunčia nuotraukų“, – šiltai kalba moteris.

Primename naujienų portale tv3.lt anksčiau aprašytą išgelbėtos mažiausios gyvybės istoriją:

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovės prof. R. Tamelienės teigimu, šios mergaitės išgelbėjimas – didžiulis laimėjimas neonatologijos srityje.

„Kuo neišnešiotas naujagimis yra didesnis, tuo jo išgyvenamumo ir buvimo sveiku galimybės yra didesnės. Tačiau su šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis ir labai mažo svorio naujagimiai šiandien turi galimybes būti sveikais“, – kalbėjo R. Tamelienė. 

Prof. R. Tamelienė sako, kad gautas „Lietuvos garbės“ apdovanojimas yra įvertinimas už visą medicinos progresą per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį.

REKLAMA

„Šis apdovanojimas tikrai labai garbingas. Jis yra skirtas ir Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui, patriotiškas. Jis labai didelis įvertinimas, dėl darbo, kurį mes padarėme. Jis simbolizuoja ir medicinos progresą per nepriklausomybės laikotarpį, nes prieš 30 metų net pagalvoti nebūtume galėję, kad toks vaikelis gali išgyventi. O dabar atsirado ir techninis aprūpinimas, ir medikų patirtis, kas ir leido mums padaryti šį stebuklą“, – sakė profesorė.

Mažylė gimė gegužės pabaigoje labai neišnešiota, nes pasaulį turėjo išvysti tik spalio mėnesį.

„Mergaitės būklė buvo labai sunki, o kartais net kritinė, todėl ji beveik 130 dienų buvo gydoma Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Sveikatos būklei pagerėjus, ją perkėlėme į Naujagimių ligų skyrių, – pasakojo prof. R. Tamelienė. – Šiuo metu naujagimės būklė gera, tačiau vis dar reikalingas papildomas deguonies teikimas. Artimiausiu metu jau planuojama šeimą išleisti į namus“.

Tačiau dabar profesorė džiaugiasi, kad mergaitės sveikata yra puiki ir ji nesiskiria nuo kitų naujagimių.

„Mergaitė praėjusią savaitę buvo atvykusi į mūsų kliniką ir aš kaip tik į ją žiūrėjau, kalbėjau su jos tėveliais. Jos būklė yra visiškai gera, ji guguoja, juokiasi, valgo, gerai auga. Per tą visą laiką, kai ji išvyko iš mūsų ligoninės gruodžio mėnesį, ji nė karto nesirgo. Tai labai smagu“, – šypsojosi ji.

Laikė maža viltis

Pasak Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovės, gydytojos neonatologės Ilonos Aldakauskienės, naujagimei buvo taikytas intensyvus gydymas, atlikta daug intervencijų. „Esant tokiam mažam svoriui ir gestaciniam amžiui, atlikti procedūras bei slaugyti naujagimę buvo išties didelis iššūkis.

Mažylės plaučiai buvo neišsivystę, jai buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai. Mergaitė buvo maitinama į veną, taip pat mamos pienu, kuris mažylei padėjo greičiau sveikti ir augti“.

REKLAMA

„Mažiausią naujagimę pamačiau, kai ji buvo kelių dienų amžiaus. Be jokios abejonės, jausmas ir vaizdas buvo labai dviprasmiški – iš vienos pusės tai buvo labai mažas, iki tol mažiausias mums matytas pacientas ir jis kabinosi į gyvenimą. Tačiau matydami ją tokią mažą ir žinodami, kiek mažai ji gyveno mamos įsčiose, nežinojome, kaip viskas klostysis, visada turėjome didelę abejonę ir tik mažą viltį.

Būtent ta mažytė viltis ir neleido skleisti žinios apie trapią gyvybę. Gydytojų galvose visada buvo tas mažas balselis sakantis „o jeigu“. Visą šį laiką šalia gydytojų buvo ir mergaitės tėvai, kurie džiaugėsi dėl kiekvienos mažos pergalės.

Kiekvieną dieną palaikydami tą viltį savyje darėme viską, kad taip ir įvyktų. Aš nežinau, kurią dieną mums įsižiebė viltis, kad šis atvejis gali būti sėkmingas. Ko gero tada, kai iškėlėme ją iš savo skyriaus. Per visą tą laiką buvo labai sunkių momentų. Blogų dienų turbūt buvo daugiau nei gerų ir mes po truputėlį augome kartu su ja, vis su didesne viltimi, kad ji gyvens“, – visą Lietuvą sujaudinusią istoriją prisiminė I. Aldakauskienė.

Tėvams teko pranešti ir blogų naujienų

Dėl itin mažo mergaitės svorio ir gilaus neišnešiotumo, vienoje plaučio dalyje ėmė formuotis cistos, kurios trukdė funkcionuoti kitoms plaučių dalims, trikdė kraujotaką. Jos ir taip sunki būklė dar pablogėjo, tapo nestabili.

„27 parų naujagimei, kuri tuo metu nesvėrė nė pusės kilogramo, teko atlikti sudėtingą operaciją – šalinti plaučio skiltį. Tai buvo kritinis momentas, nuo kurio priklausė, ar mergaitė išgyvens.

Apie ateities prognozes kalbėti sunku, nes ir sveikas išnešiotas naujagimis gali susirgti. Išleidus šeimą namo, jie turės lankytis Kauno klinikose, kur mažylė bus stebima gydytojų: neonatologo, kineziterapeuto, oftalmologo, neurologo ir kitų specialybių medikų. Jie padės įvertinti vaiko raidą ir gydys, jei toliau to reikės“, – sakė prof. R. Tamelienė.

REKLAMA

Klinikos vadovei pritarė ir intensyvios terapijos skyriuje dirbanti I. Aldakauskienė. Ar mergaitė išgyvens, negalėjo pasakyti net medikai, o kartais tėvams tekdavo pranešti ir liūdnas žinias.

„Šeima pirmomis dienomis, savaitėmis, turbūt ir mėnesiais išgyveno didžiulį stresą ir baimę. Mama išliejo gausybę ašarų, netgi tada, kai būdavo džiugūs momentai, ji verkdavo. Tik tuos kartus iš džiaugsmo. Jeigu pakalbėtumėte su mama, ji pasakytų, kad iš pradžių vilties buvo labai nedaug, vėliau ji augo, tačiau buvo momentų, kai atrodė, kad ji imdavo trauktis.

Teko pranešti tėvams ir daug blogų žinių. Šios mergaitės tėvai laikėsi labai tvirtai, nepaisant išlietų ašarų ar emocijų, kurios ne visada buvo šviesios. Jie visada tikėjo – tikėjo vaiko ateitimi. Jie leido mums dirbti savo darbą. Nuo pradžių jiems buvo labai sunku“, – pasakojo I. Aldakauskienė.

Apdovanojimas už kasdienius darbus

Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti.

„Taip pat dėkojame ligoninės kolegoms, kurie konsultavo ir padėjo priimti sprendimus: gydytojams vaikų chirurgams, vaikų ligų gydytojams, radiologams, genetikams, infektologams, oftalmologams ir akušeriams ginekologams, kurie priėmė šį priešlaikinį gimdymą“, – dėkojo klinikos vadovė.

Gautą apdovanojimą atsiimti atėjo Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė ir Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Ilona Aldakauskienė, o gydytojas, kuris operavo vos 27 dienų mergaitę, Artūras Kilda, šiuo metu atostogauja, tad atvykti negalėjo.

„Labai nustebau. Negalvojau apie apdovanojimus ir net menkiausios minties neturėjau. Labai malonu, kad mus pastebėjo už kasdienį mūsų darbą. Juk nieko ypatingo ir nepadarėme – dirbome savo darbą“, – sakė R. Tamelionienė.

„Priešlaikinis gimdymas – visada netikėtas“

Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti labai įvairios: motinos nėštumo patologija, daugiavaisiai nėštumai, infekcijos, naujagimio ligos. Lietuvoje per anksti gimsta 5,6 proc. naujagimių.

REKLAMA

Mažiausio naujagimio susilaukusi mama Joana prisimena, kad vieną dieną atsikėlusi pradėjo jausti maudimą pilvo apačioje ir pamatė kraują.

„Nedelsiant vykome į Kauno klinikas, kur buvo atlikti tyrimai. Gydytojai planavo daryti gimdos kaklelio apsiuvimą, jog nenutrūktų nėštumas, tačiau atvežus į operacinę atsinaujino kraujavimas ir prasidėjo gimdymas. Pamenu, kokia buvau išsigandusi ir kaip verkiau, bet visas personalas mane ramino“,  – pasakojo mažiausios naujagimės mama.

Pasak moters, jai Kauno klinikos tapo antraisiais namais, nes su dukra ligoninėje ji praleido ne vieną mėnesį.

Iš labai neišnešiotų naujagimių, kurių gimimo svoris mažiau nei 1 kilogramas, anksčiau išgyvendavo tik apie 10 proc. Šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80–90 proc. Tačiau 22 savaičių amžiaus naujagimiai gimsta labai retai. Deja, didžioji dalis jų neišgyvena.

Iki šiol mažiausias Kauno klinikose gimęs ir išgyvenęs naujagimis buvo 24 gestacijos savaičių ir svėrė 462 gramus.

Iki šiol mažiausias išgyvenęs naujagimis Lietuvoje gimė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir buvo 28 gestacijos savaičių bei svėrė 450 g. San Diego ligoninė 2019 metais paskelbė, kad 2018 metais gruodžio mėnesį gimęs ir išgyvenęs mažiausias pasaulio naujagimis buvo 23 gestacijos savaičių ir svėrė 245 g.


Rašyti komentarą...
e
eh
2021-03-03 17:06:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
alia kiek profesoriu .ar tiek nebuvo
Atsakyti
0

G
Gasdinam
2021-03-03 17:11:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ibauginta tauta toliau??
Atsakyti
-1

A
Aburgenas
2021-03-03 17:14:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar preš įkišant nereik byrkos testa su pagaliu iki spermos
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų