Naujienų portalo tv3.lt kalbintas devyniolikmetis Tautvydas pasakoja, kad dėl pavasarį užklupusios pandemijos teko dvyliktą klasę pabaigti nuotoliniu būdu. Dėl šių ypatingų aplinkybių streso buvo daugiau, bet jam pavyko įstoti į išsvajotą studijų programą:
„Egzaminus išlaikiau ganėtinai gerai. Taip pat buvau pasirūpinęs, kad turėčiau papildomų balų stodamas į universitetą, kurie man užtikrintų įstojimą. Padariau brandos darbą, kuris prie stojamojo balo man pridėjo 0,25 balo, turėjau prizinę vietą respublikinėje olimpiadoje. Tiek tai, tiek pastangos prieš pandeminį laikotarpį nesutrukdė įstoti ten, kur norėjau“.
Tautvydas neapsiribodavo vien mokslais gimnazijoje, bet ir papildomai domėjosi chemijos ir biochemijos mokslais, dirbo su keliais mokslo darbais, dalyvavo jaunųjų mokslininkų konkursuose. Užpernai vaikinas ES jaunųjų mokslininkų konkurso pirmame nacionaliniame etape laimėjo II vietą ir kartu su kitais laureatais iškovojo galimybę atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurse.
Tautvydas savo trejus metus mokykloje darytą mokslinį darbą „Dirvinės karpažolės ekstrakto fungicidinis poveikis medieną ardantiems mikrogrybams“ pristatė net Kinijoje. Jis varžėsi su maždaug 900 jaunųjų mokslininkų iš 50 pasaulio šalių ir regionų. Iš vieno prestiziškiausių konkursų jis į Lietuvą grįžo su III vietos apdovanojimu.
Mokslinius tyrimus teko pristabdyti
Tiesa, per pandemiją Tautvydui buvo kiek sunkoka ir toliau vykdyti savo mokslinius tyrimus. Vasarą, iškart po egzaminų, jis įsidarbino Akmenės cemento bandymų laboratorijoje ir ten dirbo fiziku, mechaninių bandymu loborantu.
„Man ten buvo suteiktos galimybės plėtoti savo biofizikinių ir cheminių savybių tyrimą pramonėje susijusių dalykų. Taip pat atlikti savo tolimesnius tyrimus apie sunkiuosius metalus, kuriuos atlikinėjau, tad galimybių tikrai buvau.
Šiuo metu, kai studijuoju LSMU, galimybių tyrimams yra šiek tiek mažiau, nes situacija, sakyčiau, vis dar yra gana ekstremali ir nesinorėtų rizikuoti nei savo, nei dėstytojų ar laboratorijos personalo sveikata, tad šiuo metu aktyvus darbas yra sustabdytas. Šiuo laikotarpiu užsiimu savo atliktų darbų analize, ieškau juose paliktų spragų, ką galima patobulinti, kur išvados suformuluotos ne taip ar blogai paskaičiuotos paklaidos ir nuokrypiai“, – pasakoja jis.
Svajoja ne tik gydyti
Tautvydas įsitikinės, kad kol jis dar yra pirmame medicinos studijų kurse, būtų naivu sakyti, kuri sritis jį traukia labiausiai, nes viskas dar prieš akis:
„Per šešis metus mokslo aš tiek praktikuosius, tiek visko išbandysiu ir susipažinsiu su visomis medicinos sritimis. Šiame pažinimo laikotarpyje, viliuosi, kad atrasiu savo pašaukimą, kuriai medicinos sričiai norėsiu skirti savo likusį gyvenimą. šiuo momentu esu tikras, kad nesvarbu kokią sritį pasirinkčiau, ji bus susijusi su mokslu. Tikiuosi, kad užsiimsiu ne tik klinikine praktika, bet galėsiu vykdyti ir mokslinę praktiką, o galbūt ne tik taikyti, bet ir kurti mediciną“, – sako jis.
Nors dažnai įspūdingus pasiekimus moksle demonstruojantys jaunuoliai nusprendžia studijas pasirinkti užsienyje, Tautvydas per daug nesvyravęs nusprendė mokytis Lietuvoje. Tiesa, jis neslepia, kad minčių apie studijas svetur buvo.
„Aš norėjau stoti į mediciną. Remiantis statistika pamačiau, kad Lietuvos medikai, ypatingai LSMU mokęsi medikai, turi puikius kvalifikacinius gebėjimus ir yra geidžiami viso pasaulio gydymo įstaigų, todėl nemačiau tikslo važiuoti mokytis kitur.
Maža to, LSMU suteikia galimybes išvažiuoti studijuoti pusmečiui ar metams į kitas Europos sąjungos šalis ir ne tik. Suteikiamos galimybės ir rezidentūrą atlikti kitose šalyse“, – savo pasirinkimą grindžia jis.
Su apdovanojimu – milžiniška atsakomybė
Tautvydas prisimindamas tą dieną, kai sužinojo, kad būtent jam atiteks vienas iš „Lietuvos garbės“ apdovanojimų, prisimena su jauduliu. Tačiau vaikinas sako, kad kartu su šiuo apdovanojimu jam buvo suteikta ir milžiniška atsakomybė:
„Tai man buvo paskatinimas siekti tolimesnių tikslų ir nenusileisti žemiau savo pasiekto lygio bei tvirtai žengti į ateitį“.
Jaunasis mokslininkas sako, kad dabar sunku numatyti ateities planus, nes kol kas jo galimybės atlikti naujus mokslinius darbus yra ribotos.
„Žinoma, tobulinu ankstesnį darbą, mąstau apie j pritaikymą medicinai. Noriu pasižiūrėti, kaip mano tyrimų rezultatai galėtų veikti gyvuosius rezultatus ir daryti teigiamą ar neigiamą įtaką ir pagal tai kelti naujus tikslus ir tikrinti tai veikia ar neveikia“, – sako jis.
Dalyvavo viename svarbiausių konkursų pasaulyje
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar vienas įspūdingas jaunojo mokslininko pasiekimas – jis vienintelis iš Lietuvos buvo deleguotas į Šveicarijos jaunųjų mokslo talentų forumą. Tautvydas neslepia, kad jam šie įvertinimai daug reiškia, nes tai atperka sunkų darbą.
„Darydamas tyrimus, analizuodamas rezultatus, paaukoji tikrai labai daug laiko ir atsisakai paprastų malonumų. Pavyzdžiui, jei savaitgalį galėtum leisti su draugais, važiuoti į gamtą ar dar kur nors, tai sėdi laboratorijoje ir tobulini savo tyrimus. Žinoma, tu sužinai kažką, tai tave įkvepia, suteikia malonumo. O kai gauni apdovanojimą, visa tai, ką prarandi dirbdamas laboratorijoje, tau sugrįžta, nes supranti, kad pripažinti ir gerbiami mokslininkai, esantys vertinimo komisijoje, pastebi tavo darbą ir pasako, kad vienas ar kitas tavo tyrimas gali duoti vaisių, yra įdomus“, – su didžiuliu užsidegimu prieš metus pasakojo buvęs dvyliktokas.
Mokslo darbai pritaikomi praktiškai
Šiuo metu jaunasis mokslininkas dirba ne tik su jau minėtu ir apdovanojimą pelniusiu mokslo darbu, bet ir su dar vienu. Per ketverius metus, atlikdamas įvairius ir vis naujus tyrimus, jis įrodė, kad nendrės naikina vandens telkinių užterštumą sunkiaisiais metalais. Taip pat Tautvydas, išanalizavęs savo tyrimo rezultatus, pateikia įvairių pasiūlymų, kuriuos būtų galima realiai įgyvendinti. Pavyzdžiui, jis siūlo nupjautus nendrių stiebus naudoti biokurui.
Nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso organizatoriai sako, kad abu Tautvydo darbai turi praktinį pritaikymą natūraliai gamtai bei ekologijai ir yra labai perspektyvūs. Moksleivis tiria tai, ko dažniausiai nepastebime, bet kas gali turėti labai didelę naudą visai ekosistemai.
„Mes gyvename gamtoje ir esame jos dalis. Kiekvienas žmogaus pramonės atradimas suteikia naudą žmogui, bet tuo pačiu ir žalą gamtai. Todėl mes, žingsnis po žingsnio eidami į priekį su naujausiomis technologijomis, naujais atradimais, turime prisiminti ir gamtą bei, pavyzdžiui, sumažinti padarytą savo žalą“, – kodėl pasirinko būtent šią sritį atskleidžia Tautvydas.
Išskirtinis mokinys
T. Ribinskas laboratorijose jaučiasi kaip žuvis vandenyje ir atlieka vis rimtesnius tyrimus. Tiesa, jam jau ne visada pakanka jo mokyklos suteikiamų sąlygų. Vaikinas vyksta ir į kitus miestus: rimtesnius tyrimus atlieka LSMU farmacijos, KTU cheminės technologijos fakultetuose Kaune, Šiaulių universitete.
Kartais į laboratorijas jaunąjį mokslininką lydi jo mokytoja Vaidilutė Šepkauskienė. Pas ją vaikinas mokosi ketverius metus, todėl ji džiaugiasi, kad kažkuria dalimi prisidėjo prie vaikino pasiekimų. Tačiau mokytoja visų nuopelnų dėl aukštų Tautvydo pasiekimų neprisiima ir sako, kad pats vaikinas yra labai stropus, iniciatyvus ir skiria tam daug laiko.
„Tautvydas tikrai yra išskirtinis mokinys. Jis labai atsakingas, kultūringas, stropus, atkakliai siekiantis savo tikslo“, – gerų žodžių mokiniui negaili V. Šepkauskienė.
Mano, kad yra vertesnių gauti apdovanojimą
Paklaustas, ką jam reiškia pelnytas „Lietuvos garbės“ apdovanojimas, Tautvydas išlieka paprastas, kuklus ir pernelyg to nesureikšmina.
„Žinoma, apdovanojimą gauti smagu, bet aš galvoju, kad visuomet yra vertesnių žmonių. Aišku, negalima lyginti vienokių ar kitokių pasiekimų, nes kiekvienas dirbame ar kažką išskirtinio padarome skirtingose srityse. Tačiau man atrodo, kad yra kitų žmonių, kurie galėtų gauti šį apdovanojimą, nes jų pasiekimai yra daug didesni“, – kuklinasi T. Ribinskas.
