Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad naujosios, omikron atmainai adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje. Dvivalentę vakciną sudaro pirminė (alfa) viruso atmaina ir omikrono BA.1 potipis.
„Jos veikia taip, kaip ir originalios vakcinos, bet jos skirtos revakcinacijai arba sustiprinamajai dozei. Sustiprinančioji mus pasiekusi adaptuota vakcina tikrai galės atlikti savo darbą [rudens sezonui]. O gyventojai turės galimybę ja vakcinuotis jau kitą savaitę“, – savaitės pradžioje pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Nurodoma, kad šia vakcina galės skiepytis 12 metų ir vyresni asmenys kaip sustiprinamąja – tiek pirmąja, tiek antrąja – doze.
Plačiau apie tai, kam reikėtų skubėti pasiskiepyti naująja vakcina ir kokios rudens su koronavirusu galime tikėtis, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. A. Žvirbliene.
Ministerija prakalbo, kad netrukus jau visiems vyresniems nei 18 metų gyventojams sudarys galimybę pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze. Jūsų nuomone, žinant, kiek daug yra persirgusiųjų omikronu, jau išties atėjo laikas visiems dar kartą pastiprinti imunitetą?
Ekspertai vieningai sutaria, kad turėtų būti nustatytas bent jau 6 mėnesių laikotarpis tiek po paskutiniojo skiepo, tiek po persirgimo. Tiesa, oficialios tarptautinių organizacijų rekomendacijos yra liberalesnės – kai kurios šalys nurodo tik du mėnesius po persirgimo, Amerikos Maisto ir vaistų administracija (FDA) išvis teigia, kad galima revakcinuotis iškart po persirgimo, vos praėjus ligos simptomams. Mes taip aklai tuo vadovautis nepuolame, bet vis tik remiamės mokslo žiniomis. O jos sako, kad po persirgimo apsauga yra pakankamai stipri ir trunka ilgai. Tad ir laikomės to, kad iki revakcinacijos praeitų bent tie 6 mėnesiai.
Bet iš esmės jei žmonės labai nori skiepytis prieš žiemos sezoną, nenori susirgti, nes, būna, ir jaunesnio amžiaus žmonės serga sunkiau, su aukšta temperatūra, tai jie turi turėti tokią galimybę. Juo labiau jei pasižiūrėtume į tarptautines rekomendacijas, nebėra taip, kad visiškai būtų nerekomenduojama skiepytis visiems. Vis tik rudens sezonas yra susijęs su didesne infekcijos rizika. Bet nemanau, kad bus kažkoks primygtinis raginimas tą padaryti. Pirmiausia mes turime paraginti rizikos grupes, vyresnius žmones ir apskritai tuos, kurie dar apskritai nėra pasiskiepiję ar persirgę.
Kaip suprantu, tiek ir jauniems, sveikiems, anksčiau jau imunizuotiems žmonėms, šis papildomas skiepas nepamaišys?
Jeigu žmogus labai nori, tikrai nieko blogo nenutiks. Nes, kaip minėjau, pasižiūrėjus ir į kitas šalis, yra tokių, kurios turi daug liberalesnę tvarką. Tad ir Lietuva nenori būti labai griežtai tai reguliuojanti valstybė, todėl visi pilnamečiai turi turėti tokią galimybę. Juo labiau kad jau atkeliavo adaptuotos vakcinos, nes dar iki to buvo daugiau diskusijų, ar rekomenduotis skiepytis visiems pradine vakcina. Tą padarius imunitetas susidarytų, bet apsauga konkrečiai nuo omikrono yra trumpalaikė. Pasiskiepijus naująja vakcina žmogus gaus apsaugą ir nuo omikrono, kurio potipiai dabar ir plinta.
Gydytojo konsultacija prieš ketvirtąjį skiepo dozę išliks būtina, kaip yra dabar?
Nežinau, kokia bus patvirtinta galutinė tvarka. Kol kas vyko diskusijos apskritai dėl visuotinio skiepijimo 4 skiepu. Bet, kaip minėjau, dabar nebeliko diskusijos, ar visus žmones skiepyti pirmine vakcina, nes atėjo nauja vakcina, kuri skirta revakcinacijai. Tiesa, jei žmogus yra skiepytas „Johnson&Johnson“ vakcina, tai revakcinacija jau laikoma antroji skiepo dozė.
Negalima sakyti, kad skiepytis anksčiau nerekomenduojama ar tai gali pakenkti. Tiesiog nėra tikslinga tai daryti anksčiau nei po 6 mėnesių, nes imuninis atsakas dar būna pakankamai tvirtas ir ilgalaikis.
Kita vertus, dėl tų 6 mėnesių nėra labai griežto reikalavimo, bet mes, ekspertai, manome, kad tiek turėtų praeiti tiek po trečiosios dozės, tiek persirgimo. Negalima sakyti, kad skiepytis anksčiau nerekomenduojama ar tai gali pakenkti. Tiesiog nėra tikslinga tai daryti anksčiau nei po 6 mėnesių, nes imuninis atsakas dar būna pakankamai tvirtas ir ilgalaikis. Vis tik keistas dalykas, kad registruojančios agentūros apie persirgimo faktą nieko nesako ir tai kaip ir palieka nacionalinių ekspertų tarybos sprendimui. Tai mes siūlome šitaip, o koks bus galutinis ministerijos sprendimas, pamatysime.
Kodėl ši naujoji vakcina skirta tik revakcinacijai? Labai blogai, jei atėjęs pasiskiepyti ketvirtą kartą žmogus gaus pradinę COVID-19 vakciną?
Vakcinos registracijos dokumentuose labai aiškiai įvardyta, kad adaptuotos vakcinos skirtos revakcinacijai. Žinoma, tam galima naudoti ir pradinę vakciną, bet žinia yra tokia, kad tie žmonės, kurie jau yra paskiepyti pagal pradinę vakcinacijos schemą, t. y. gavę dvi pradinės vakcinos dozes, jie dabar gaus trečią arba ketvirtą dozę būtent adaptuotos vakcinos.
Tad jiems naujoji vakcina ir bus siūloma, nebus taip, kad žmogus atėjo į polikliniką ketvirtos dozės, bet jam suleido pradinę vakciną. Bet jeigu ateis iki tol nė viena skiepo doze neskiepytas žmogus, jam bus pasiūlyta pirminė vakcina. Taip yra dėl to, kad adaptuotos vakcinos yra patvirtintos, jų klinikiniai tyrimai, visi dokumentai Europos vaistų agentūrai buvo pateikti kaip vakcinų, skirtų revakcinacijai.
Tad jei adaptuotos vakcinos būtų skiriamos pirminiam skiepijimui, tai jau būtų nusižengimas registracijos dokumentams. Aišku, šalys gali priimti kitokius sprendimus nacionaliniu lygmeniu, bet mes nematome reikalo, kodėl žmonėms reikėtų siūlyti šią vakciną pradinei vakcinacijai.
Pasigirsta kritikos, kad ir šios vakcinos jau yra „pasenusios“, nes pirminio omikrono varianto nebėra, o dabar jau plinta kiti jo potipiai. Tokie pastebėjimai verti dėmesio ar svarbu vien tai, kad vakcina yra dvivalentė?
Šis klausimas visada iškils atsiradus bet kokiam kitam viruso variantui, nes niekas negali pasaulyje numatyti, kur link virusas evoliucionuos ir kaip pasikeis. Vis dėlto yra privalumas, kad žmogus būtų pasiskiepijęs ir pradine, ir omikronui, kuris yra gana skirtingas nuo pradinės atmainos, skirta vakcina, mat taip sukuriama kryžminė reakcija.
Todėl jei ir virusas pasikeis, imunitetas bus platesnio spektro, priešingai nei būtų skiepijama tik pradine vakcina arba vien omikrono vakcina. Taigi toks vakcinų sumaišymas duoda platesnio spektro imunitetą ir, tikėtina, kad kažkiek apsaugos ir nuo kažkokių vėliau galinčių atsirasti variantų.
Pranešama, kad jau yra sukurtos ir dabar plintančioms omikrono atmainoms pritaikytos vakcinos. Jų galime sulaukti artimu metu?
Šios vakcinos sukurtos visiškai neseniai, kai tik atsirado BA.4, BA.5 variantai. BA.1 variantas gi išplito dar metų pradžioje, bet užtruko, kol vakcina atsirado. Techniškai vakciną sukurti galima labai greitai, bet buvo atlikti ir klinikiniai tyrimai, o tai užtruko dar kelis mėnesius.
Tačiau dabar reguliuojančios agentūros pačios sutinka, kad norint suspėti su viruso evoliucija, jog laiko tarpas tarp viruso atsiradimo ir vakcinos sukūrimo nebūtų didelis, klinikinius tyrimus atlikti nėra tikslinga. Kitaip sakant, vakcina tiesiog yra išbandoma su gyvūnais ir vakcinos dokumentai pateikiami registracijai.
Techniškai vakciną sukurti galima labai greitai, bet buvo atlikti ir klinikiniai tyrimai, o tai užtruko dar kelis mėnesius.
Tai vėlgi kam nors gali sukelti kažkokių abejonių, kad vakcina patvirtinama neatlikus klinikinių tyrimų, bet tai nėra naujas dalykas. Turime precedentą su gripo vakcinomis – kai pati vakcinų forma yra patvirtinta kaip veiksminga ir saugi, jos nėra tikrinamos klinikiniais tyrimais. Kiekvieną sezoną yra sukuriama nauja vakcina, priklausomai nuo to, koks atsiranda naujas gripo variantas, ir ji teikiama skiepijimui, klinikiniai tyrimai kiekvieną sezoną neatliekami. Taigi toks principas yra pritaikytas vakcinoms, skirtoms omikrono BA.4, BA.5 variantams. Aišku, dar reikia sulaukti, ar jos tokiu būdu bus užregistruotos.
Gydytojai sako, kad intensyviausias koronavirusų plitimas žiemos sezonu stebimas sausį–vasarį. Ką patartumėte – ar jau dabar reikia visiems skubėti skiepytis ar dar gal keletą savaičių palaukti?
Čia irgi labai sunku kažką patarti. Akivaizdu, kad yra tas COVID-19 „bangavimas“ ir daugelyje šalių šiuo metu banga pradėjo leistis. Bet, nežinau, ar rizikos grupės žmonėms drįsčiau patarti, kad dar palauktų. Jei tai yra jaunas, sveikas žmogus, tai gal ir nieko, bet rizikos grupei priklausančiam žmogui ši liga gali būti labai sunki. Aišku, nebent žmogus nenori eiti į polikliniką kelis kartus, tai tada gali palaukti, kai jau bus ir gripo skiepas, tada iš karto tą pačią dieną pasiskiepyti nuo abiejų ligų.
Kita vertus, dar neaišku, kaip tas virusas „banguoja“, tos bangos labiau susijusios su tuo, kaip greitai atsiranda nauji variantai ir kaip greitai jie išplinta. Tad nepriklausomai nuo sezono bangos užkyla greitai.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad po revakcinacijos, papildomų vakcinos dozių imuninis atsakas susiformuoja žymiai greičiau. Tuo metu po pirminės vakcinacijos turime laukti mažiausiai 3–4 savaites. Revakcinuojantis, t. y. po 3 ar 4 dozės tam užtenka kelių dienų.
Galima prognozuoti, kad rudenį sulauksime visai naujų koronaviruso atmainų?
Tikrai nesiimčiau to prognozuoti, nors, aišku, mokslininkai, kurie stebi viruso evoliuciją, baiminasi tokio scenarijaus, kad iš kažkokio rezervuaro – gyvūnų ar imunosupresuoto žmogaus – gali iššokti kažkoks labai pakitęs variantas. Žinome, kad šis virusas gali daugintis daugelyje gyvūnų, atsimename protrūkius ir audinių ūkiuose, taip pat – ir Lietuvoje. Tačiau ne visos šalys stebi tą situaciją. Todėl labai svarbu atlikti sekoskaitos tyrimus, kurie Lietuvoje nuo rugpjūčio vidurio vėl yra atnaujinti. Tada galima žinoti, kada atsirado koks variantas, pasiruošti toms bangoms ir panašiai.
Antikūnų tyrimai dar užima kokią nors vietą? Pavyzdžiui, jei žmogus nori išsiaiškinti, ar tikrai sirgo, nes galbūt nepasidarė testo ar nejautė simptomų.
Jei žmogus yra įsigilinęs, jis supranta, kad pasiskiepijus tiriant anti-S IgG klasės antikūnus prieš SARS-CoV-2, negalima atskirti, ar tie antikūnai ir susidarė po persirgimo, ar po skiepo. Bet jei žmogus žino, kad persirgimą parodo tik anti-N IgG klasės antikūnų tyrimas, žinoma, jis gali laboratorijoje užsisakyti tokį tyrimą, norėdamas įsitikinti, ar išties yra persirgęs, jei prieš kurį laiką jautė simptomus, bet dėl kažkokių priežasčių testo nepasidarė.
Be kita ko, Lietuvoje kaip tik bus pradėtas sero-epidemiologinis tyrimas, kurio metu bus bandoma išsiaiškinti persirgimo koronavirusu mastą, juo labiau kad ypač daug žmonių persirgo per vasaros bangą. Gyventojai tyrimui bus atrinkti ir pakviesti, tad labai raginsiu sudalyvauti, jei tokio kvietimo žmogus sulauks. Tai bus labai paprastas tyrimas – pakaks paimti kraujo iš piršto, taip pat reikės užpildyti anoniminę anketą, siekiant išsiaiškinti kai kurias detales.
Apskritai kokio galime sulaukti rudens – tikėtis tokio košmaro ligoninėse kaip praėjusiais metais nereikėtų?
Gal galvoju per daug optimistiškai, bet manau, kad tokių sunkumų šį rudenį jau neturėsime. Imunizacijos lygis jau yra pakankamai didelis. Nors turime susirgimų, medikai pažymi, kad sunkiausi atvejai – tai arba labai garbaus amžiaus žmonės, arba turintys lydinčių ligų, didžioji dalis jų yra visiškai nepaskiepyti. Taigi akivaizdu, kur yra tos rizikos, tad jei pavyktų kažkaip įtikinti rizikos grupių žmones nebijoti pasiskiepyti adaptuota vakcina, tada tų grėsmių turėtume mažiau. Nes problemų šiandien ir be kovido pakanka.
Dėkoju už pokalbį.
