Savo močiutės neturiu jau septynerius metus, o senelis šį pasaulį paliko dar anksčiau už močiutę. Su seneliais turėjau tikrai stiprų ryšį, todėl jų kapuose apsilankau dažnai. Žinote tą senąją kartą... Kapų lankymą bei tvarkymą tikriausiai jie yra perdavę ir mums, savo anūkams.
Senelių kapas visada atrodė skoningas ir kuklus, na, bent jau man taip atrodė, bet tikrai neapleistas. Mano mama gyvena užsienyje, o teta kapo nelabai prižiūrėdavo, todėl šį darbą prieš daug metų apsiėmiau aš pati.
Bet viskas pasikeitė, kai prieš pora metų į amžiną pasaulį iškeliavo mano pusseserė. Tuomet teta nusprendė, kad ją vertėtų laidoti į bendrą kapą su mano seneliais. Giminei neprieštaravus, pusseserė buvo palaidota mano senelių kape, bėgo metai, kapą prižiūrėdavome vis pasikeisdamos su teta. Keista, kad kai čia gulėjo jos tėvai, kapas jai visai nerūpėjo, o kai palaidojo dukrą, ji čia užsuka kasdien. Bet ką man kalbėti, juk kiekvienam savo...
Tačiau laikui bėgant, ėmiau pastebėti, kad teta kape įveda savo „madas“ ir visiškai nebepripažįsta mano sprendimų. Na, kaip pavyzdį, galiu duoti praeitų metų mano močiutės gimtadienį. Dar prieš jį, aš sutvarkiau jos kapą, pasodinau mėgstamiausių jos gėlių, uždegiau žvakučių.
Praėjus savaitei po gimtadienio mano teta persodino naujai pirktas gėles. Kai paklausiau jos, kodėl ji taip padarė, ji man paaiškino, kad matai mano gėlės neprigijo, pradėjo ruduoti. Melas – pagalvojau tuomet. Bet nutylėjau, juk tikrai ne dėl to verta pyktis šiame pasaulyje.
Pasodino naujus viržius, kuriuos teta išrovė
Prieš pora savaičių senelių kape pasodinau naujus viržius, gražut gražutėlius, tiesiog bujojančius. Džiaugiausi, kad pavyko gauti tokius didelius ir gražius, o ir spalva man buvo labai skoninga – violetinė vienspalvė.
Vakar atvažiavusi prie senelių kapo, tiesiogine prasme pakraupau. Mano naujai pirkti viržiai buvo išrauti, o vietoj jų pasodinti nauji – spalvoti, margi.
Manyje užvirė kraujas, ašaros kaupėsi dar bebūnant kapinėse. To nesitikėjau iš savo giminės, o dar labiau iš artimos tetos. Nebežinau net ką ir daryti.
Norėjau paskambinti tetai tą pačią minutę, išlieti, kaip aš jaučiuosi ir kaip negražiai ji elgiasi. Bet susilaikiau. O ką jūs darytumėte mano vietoje? Mama sakė nesikišti ir klausyti tetos, nes ir ji jau seniai supratusi, kad su teta nepakonkuruosi. Bet aš nenoriu tylėti, noriu tetai viską pasakyti.... Juk kalbame apie giminę, o ne kokius svetimus žmones.
Autorius: skaitytoja Simona
Turite ką papasakoti? Rašykite mums, konfidencialumą garantuojame.
Nusileiskit , jus jaunesne , tegul tvarko , ateis jusu laikas ir tvarkysit kaip noresit .
Svarbu , kad sutvarkyta , neapleista. Gyvenkit draugiskai , bukit pakantesni vieni kitiems.