Pastaruoju metu gyvename lyg ant parako statinės. Kasdien Lietuvoje vis daugiau žmonių užsikrečia šiuo virusu, o mirčių skaičiai, deja, dviženkliai. Baisiausia, kad kone kasdien miršta vis jaunesni žmonės.
Ši diena – ne išimtis. Ligoninėje gimdymo metu mirė vos 23-ejų kaunietė. Baisu net pagalvoti, kas šiuo metu dedasi toje šeimoje, kokį skausmą išgyvena artimieji. Šiurpas eina per kūną pagalvojus, kad mažylis, vos tik gimęs, liko be mamos taip ir nesupratęs, ką reiškia mamos šiluma, meilė, dėmesys ir globa.
Tokią jautrią akimirką, atrodo, norisi šeimai siųsti palaikymą, užuojautą. Tik, deja, ne visiems. Kai atsidariau komentarų skiltį pažiūrėti, ką apie šią tragediją rašo mūsų tautiečiai, aš pakraupau. Po žinute apie šeimos tragediją, žmonės plyšauja, rėkauja ir koneveikia vienas kitą dėl skiepų naudos/žalos. Atrodo, kad visa Lietuva susiskaldė ir nebeliko nieko švento.
Vieno vyro komentaras įsirėžė ilgam
Vieni rašo, kad skiepai – visiškas pramanas, kiti dalijasi sąmokslo teorijomis, neva moteris mirė ne nuo klastingo viruso.
Bet baisiausia buvo, kai perskaičiau vieno vyro komentarą. Man net akyse aptemo: „Viskas baigėsi taip, kaip pati norėjo. Užtat savo kaime galėjo antivaksere vadintis. Gal net šeimų marše dalyvavo.“ Žmonės, jūs rimtai? Pasauli, aš noriu išlipti!
Kaip šlykštu ir žema, kai tokią skaudžią valandą svetimi žmonės, kurie net nežino, kokia buvo moteris, kaip gyveno ir kaip jautėsi, rašo tokias kvailystes.
Manau, kad tokios nelaimės akivaizdoje turėtume visi susivienyti, susiimti, gal net pasiūlyti pagalbą šeimai, o ne kelti triukšmą ir skaldytis.
Autorius: skaitytoja Rima
Turite ką papasakoti? Rašykite mums, konfidencialumą garantuojame.
