Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas papasakojo, kokie yra suprastėjusių kraujagyslių būklės simptomai, kokios yra to priežastys bei koks yra gydymas.
Prastos kraujagyslių būklės simptomai
Simptomai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra pažeistos kraujagyslės. Ten, kur jos pažeistos – turėsime kažkurios funkcijos sutrikimus.
Anot vaistininko, jei mums staiga suskausta kojas ar jos patinsta – tai rodo kojų venų nepakankamumą. Tokiu atveju kraujas sunkiai grįžta atgal, gali būti problemų su vožtuvu, jis gali pakilti ir dėl to tinsta kojos.
Sutrikusią kraujotaką gali rodyti ir kojų bei rankų šaltumas ar jų tirpimas, tačiau kai kuriems žmonėms tai natūralus dalykas ir su kraujagyslėmis susijęs nėra. Taip pat gali kilti problemų su žaizdų gijimu – jos gyja lėtai arba gali atsiverti negyjančios opos.
Jei yra užsikišusios vainikinės kraujagyslės, kurios maitina patį širdies raumenį, tuomet gali kilti krūtinės skausmas, skausmas širdies plote, kai raumuo negauna pakankamai deguonies. Gali atsirasti dusulys.
Sutrikus kraujotakai gali atsirasti galvos svaigimas, alpimas, atminties sutrikimai, šalčio ar karščio bangos. Kartais ant kūno atsiranda mėlynos dėmės, pamėlsta lūpos – tai rodo, kad gauname nepakankamai deguonies arba yra sutrikusi kraujotaka. Vyrams vienas iš požymių yra erekcijos sutrikimai.
Priežastys
„Dažniausios prastėjančių kraujagyslių būklės priežastys yra širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas kraujospūdis, kai jis aukštas būna kurį laiką ir yra negydomas. Tokiu atveju mūsų kraujagyslės sukietėja ir tampa mažiau elastingos, gali praleisti mažiau kraujo.
Dar viena priežastis gali būti – per didelis cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas. Žalingi įpročiai: rūkymas, persivalgymas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba. Įtakos turi ir amžius – su amžiumi me nejaunėjame, nesidarome sveikesnis ir lygiai taip pat sensta mūsų kraujagyslės. Jos tampa jautresnės pažeidimams.
Priežastys, dėl ko dar gali prastėti kraujagyslių būklė yra stresas, lėtinės ligos, o taip pat ir genetiniai veiksniai. Vieni žmonės iki pat senatvės būna pakankamai sveiki, o kitiems sveikatos problemos pasireiškia sulaukus vidurio amžiaus“, – aiškina R. Blynas.
Vaistininkas išskyrė ir pagrindines ligas, kurias sukelia suprastėjusi kraujagyslių būklė: viena pagrindinių yra aterosklerozė – kai cholesterolis užkemša aterosklerotines plokšteles. Taip pat suprastėjus kraujagyslių būklei gali kilti insultas, periferinių nervų ligos, jei yra užkemšamos vainikinės arterijos.
Požymiai, jog reikia skubios pagalbos
Kai kurie simptomai rodo, jog žmogui reikia skubios medikų pagalbos. Pasak R. Blyno, tai turi įvykti staiga – staigus krūtines skausmas ar skausmas širdies plote, dusulys arba kvėpavimo pasunkėjimas, staigus galūnių skausmas, jos parausta ir paskausta.
Staigus silpnumas arba tirpimas vienoje kūno pusėje, tokiu atveju galime įtarti insultą. Skubios pagalbos reikia ir tada, kai suskausta galva, sutrinka regėjimas, netenkama sąmonės, išmuša šaltas prakaitas kartu su pykinimu ir vėmimu, atsiranda staigūs pilvo skausmai, kurie plinta į nugarą. Pajutus šiuos simptomus – delsti negalima.
Kokius tyrimus ir kam reikia atlikti?
„Reikia atlikti bendrus kraujo tyrimus ir sužinoti cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje. Šie rodikliai padeda laiku sureaguoti į veiksnius, kurie pažeidžia kraujagysles.
Reikia stebėti ir savo kraujo spaudimą, kad jis būtų normos ribose ir ilgą laiką nebūtų pakilęs. Taip pat galima atlikt ir venų ultragarsinius tyrimus, kuriais yra nustatoma venų būklė. Gali būti atliekama ir kompiuterinė tomografija, kurios metu stebima, ar vainikinės kraujagyslės gerai praleidžia kraują.
Naudinga atlikti ir streso testą, kai yra gaunamas fizinis krūvis ir stebimi širdies bei kvėpavimo rodikliai. Tyrimus atlikti reikia tada, kai sutrinka kraujotaka, o tai mes galime pajusti iš keleto simptomų: jei anksčiau galėdavome be problemų užlipti į trečią aukštą, tačiau staiga prireikė pailsėti po pirmos laiptų pakopos – akivaizdu, kad kažkas negerai.
Jei pastebime, kad pablogėjo kvėpavimas, širdies veikla, jei ją suskausta – reikėtų kreiptis į specialistą, o jis nurodys, kuriuos tyrimus reikalinga atlikti“, – pataria vaistininkas.
Gydymas ir prevencija
R. Blyno teigimu, reikia keisti savo įpročius, nes dažnas žmogus turi žalingų įpročių: rūkymas, alkoholio vartojimas. Retas kuris per dieną pakankamai juda, todėl yra reikalingas reguliarus fizinis aktyvumas, bent 30 minučių per dieną. Tai gali būti intensyvus ėjimas, mankšta – tai nėra sudėtinga, tačiau pasak vaistininko – retas, kuris prisiverčia.
„Turime sveikai maitintis, jei turime antsvorio, reikia sumažinti svorį iki sveiko lygio ir jį palaikyti. Mažinti riebalų, druskos bei cukraus suvartojamą kiekį – nes jų žmonės suvartoja per daug.
Jei žmogui kraujagyslių būklė jau yra prasta, gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Jei turime per didelį cholesterolio ar gliukozės kiekį – juos iki normalaus lygio galime sumažinti vaistų pagalba.
Jei yra trombozė, gali būti skiriami kraują skystinantys vaistai. Gali būti taikomas ir lazerinis gydymas, jei turime venų varikozę“, – vardija vaistininkas ir priduria, jog dažnai mes pamirštame reguliariai tikrintis sveikatą. Vieną kartą pasitikrinti sveikatos neužtenka, nes nors rodikliai ir gali būti geri, su amžiumi jie gali pradėti blogėti.
