Jau 8 metus visas pasaulis stebi įvykius Ukrainoje, kurie šiandien peržengė karo ribą, nors galbūt dauguma žmonių iki pat paskutinės sekundė vylėsi, kad to pavyks išvengti. Pasak kunigo R. Doveikos, šiąnakt paaiškėjo visi tikrieji blogio ketinimai.
„Šią naktį nukrito melo ir veidmainystės strategijų kaukės ir mes pamatėme tiesą. Ta tiesa, iš kitos pusės, nustebino Vakarų pasaulį, kad, dialogų, politinio sutarimo, kompromisų, pokalbių, susitarimų kelias ne visada yra priimamas abipusiškai.
Šiandien, 21 amžiuje, mes iš tikrųjų dedame pastangas į civilizacijos kūrimą ir sulaukti vėl Europos viduryje karo rykštės, daugeliui žmonių buvo tarsi nesuvokiamas dalykas. Galbūt mes buvome apsipratę, kad tai niekada neįvyks“, – svarsto jis.
Taiką pirmiausiai reikia užtikrinti širdyje
R. Doveika sako, kad šie įvykiai dar karta parodė, kad taika pirmiausiai turi atsirasti ne deklaracijose, o žmonių širdyse.
„Kai šiandien prasidėjo aktyvūs karo veiksmai, įsiveržimas ir bandymas okupuoti kitos nepriklausomos valstybės gyvenimą, kai mus pasiekė pirmosios žinios apie šio beprasmiško karo pirmąsias aukas, matome, ką gali padaryti diktatoriai, ką gali padaryti, interesai, savo pasaulio tvarkos suvokimas, ką gali padaryti apnuogintas ego, kuriame yra sutelkta valdžia, karinė galimybė.
Vakarų pasauliui tai dar vienas priminimas, kad civilizuoto žmogaus kalbėsena, jo požiūris, suvokimas, visuomet mandagus, dėmesingas ir taktiškas elgesys, gali būti per kelias minutes sudaužytas į šipulius, nes tas, kuris ateina turėdamas negerų ketinimų, jis kaip chameleonas, kaip tamsos pasaulis, kaip slibinas, gali pakeisti spalvas ir pakeisti galvas, bet jo vidinis nusiteikimas yra nekintantis. Manau, kad šita situacija turėtų atmerkti akis visam Pasauliui ir visai Europai, ir kiekvienai valstybei asmeniškai“, – sako R. Doveika.
Priimkite teisingus sprendimus
Pasak kunigo, šiuo metu nebeužtenka svajoti apie taiką, o laikas svarstyti apie sprendimus, kuriuos reikės priimti kiekvienam iš mūsų:
„Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti? Aš šiandien atsikėlęs anksti ryte pradėjęs skaityti įvykius, kuriuose šiandien mes visi nubudome, pirmiausiai elgiausi, kaip tikintis žmogus – kalbėjau Dievo gailestingumo vainikėlį už taiką Ukrainoje, už visus ten esančius žmones, tuo pačiu prašant apšvietimo ir supratimo tiems, nuo kurių priklauso milijonų žmonių gyvenimai ir likimai.
Manau, kad šiandieną yra labai svarbu išlaikyti kritinį mąstymą, išlaikyti susitelkimą ir vienybę, išlaikyti vidinį orumą. Būtent ramios širdies ir visų išvardintų dalykų kontekste mes galime išlikti logiškai mąstantys ir priimantys tam tikrus sprendimus. Sprendimus turėsime priimti. Sprendimai palies kiekvieną iš mūsų ir dar kartą parodys kiekvienos valstybės, kiekvieno žmogaus sprendimus. Šiandien yra ta diena, kai nepakanka kalbėti, svajoti apie taiką.
Mes šiandien prisiėmę asmeninius nepatogumus, kurie turbūt mūsų laukia, atnešime savo asmeninį indėlį į taikos kūrimą. Norėtųsi tikėtis, bet tikriausiai nedaug vilties yra tame, kad neatsiras tų žmonių, kurie norės spekuliuoti esama situacija ir kelti paniką, kelti neramumus, sumaištį, gąsdinti žmones. Mes turime susivienyti ir neleisti, kad tai mus paveiktų“.
R. Doveika atvirauja, kad labai keista matyti, kad slaviška tauta užpuolė slavišką tautą ir krikščionis kelia grėsmę kitam krikščioniui.
„Labai keista man, kad krikščionys kelia ranką prieš krikščionis. Kad krikščionis žudo kitą krikščionį. Kad krikščionis kėsinasi į kito krikščionio gyvenamąją erdvę. Man tai yra protu nesuvokiamas dalykas. Šiandien dar kartą yra suplėšoma Kristaus tuniką, dar kartą dalinama krikščionybė, dar kartą tamsos šėlsmas skaldo krikščioniškąjį pasaulį“, – sako jis.
Patiriame tai, ką patyrė mūsų seneliai ir tėvai
Jis ragina bendruomenes, kurios iki šiol pagalba ir maldomis prisidėjo prie Ukrainos žmonių gerovės, nenutraukti to ir dabar.
„Šiandien yra daug dėmenų – asmeninė laikysena, vidinė ramybė, įrankiai, kuriuos mes turime valstybės, tarptautinių organizacijų lygmenyje, jos turi būti panaudotos maksimaliai. Bendruomenes, kurios tai darė visus 8 metus, nuo humanitarinės paramos rinkimo parapijose, nuo nesibaigiančios maldos judėjimo už Ukrainos žmones, kviečiu toliau išlikti maldoje, rinkti pagalbą.
Krikščioniškos bendruomenės Vakarų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, turime pasiruošti atverti savo valstybių duris, mokyklas, namų duris, nes kiekvienas atsiradęs karo pabėgėlis peržengdamas mūsų valstybės slenkstį ir atrasdamas ramybę mūsų šalyje, bus kiekvieno iš mūsų asmeninis indėlis taikos kūrime.
Mūsų karta tikriausiai tikėjosi, kad galėsime nugyventi be karo. Dabar atsidūrėme savo tėvų ir senelių patirtyje. Pasirūpinkite, kad atsiradus tikimybei galėtume atverti savo namų duris, išlaikykite maldos galią ir jėgą, maldoje kreipkitės į visus Europos globėjus ir iš tikrųjų mokykimės taikos“, – pabrėžia R. Doveika.
Popiežius Pranciškus pasninko ir maldos už taiką dieną, kuri numatyta Pelenų trečiadienį, kovo 2 dieną. Prie jos prisidėti ragina ir R. Doveika bei priduria, kad šiuo metu svarbiausia išlaikyti ramybę ir vidinę stiprybę:
„Mūsų susitelkimas, vidinė ramybė ir mokėjimas išvengti tamsos, abejonės, dvejonės, susiskaldymo iš vidaus yra nematomi, bet priešo taip trokštami karo trofėjai ir karo aukos. Mes turime apsaugoti savo širdį ir išlikti susitelkę, vieningi ir dvasingi“.
