Pirmąją vakcinų vaikams siuntą sudaro 78 tūkst. sumažinto tūrio „Comirnaty“ vakcinos dozių, kurios per kelias dienas paskirstomos skiepijančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Vakcinuotis nuo koronaviruso infekcijos jau užregistruota daugiau nei 2 tūkst. šios amžiaus grupės vaikų.
Registruoti savo vaikus gyventojai gali jau dabar internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808. Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turės kartu su vaiku atvykti į vakcinacijos vietą ir atvykus pateikti savo ir vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti nereikės.
5–11 metų amžiaus vaikai bus skiepijami specialiai šiai amžiaus grupei skirta mažesnio tūrio „Comirnaty“ vakcina (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“). Vakcina jaunesniems vaikams turi 10 mikrogramų COVID-19 mRNR (veikliosios medžiagos), vaikui bus suleidžiama 0,2 ml tūrio vakcinos dozė. 12 metų ir vyresniems gyventojams skirtose „Comirnaty“ vakcinose yra 30 mikrogramų COVID-19 mRNR, o vienos dozės tūris sudaro 0,3 ml.
Įvertinusi klinikinių tyrimų duomenis, Europos vaistų agentūra rekomendavo skiepyti 5–11 metų vaikus „Comirnaty“ vakcina, nes ji veiksmingai apsaugo šios amžiaus grupės asmenis nuo COVID-19 ligos.
Tiek suaugusieji, tiek vaikai yra skiepijami į žasto raumenį, tarp pirmos ir antros „Comirnaty“ vakcinos dozių daroma bent 21 dienos pertrauka.
Lietuvos pediatrų draugijos valdyba kol kas susilaiko nuo rekomendacijos
Portalas tv3.lt primena, kad komentuodamas 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19 gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis yra pažymėjęs, kad nežinomųjų dėl to praktiškai neliko ir tėvai jau netrukus turės galimybę nuspręsti dėl šio skiepo.
„Situacija yra tokia, kad Europos Sąjunga, Europos vaistų agentūra šitą vakciną užregistravo. Reiškia, ji atitinka visus griežčiausius vakcinoms keliamus saugumo ir veiksmingumo reikalavimus todėl Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje yra legali. Vertinant iš juridinės pusės viskas yra tvarkoje“, – komentavo gydytojas.
Kaip nurodė jis, Lietuvos pediatrų draugijos valdyba kol kas susilaiko nuo rekomendacijos penkiamečių skiepyti šia vakcina.
„Tačiau tai nereiškia neigiamos pozicijos. Siekiant geriausio visų Lietuvos vaikų intereso, nutarta palaukti iki savo nuomonę išsakys JAV ir kitų didžiųjų valstybių, Europos Sąjungos pediatrų organizacijos“, – pridūrė V. Usonis.
Nors dalis tėvų teigia nenorintys skubėti skiepyti vaikų ir kaip pavyzdį rodo šalis (Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Ukrainą), kur vakcinuojami tik gretutinių ligų turintys vaikai, V. Usonis pažymėjo, kad jei tėvai nenori skiepyti vaiko, to daryti niekas ir neverčia.
„Visi vaikai turi turėti tokią teisę ir jei tėvai nuspręs skiepyti savo vaikus, jie turi turėti tokią galimybę. Nuo lapkričio 25 Europos Vaistų agentūra įregistravo vakcinos indikaciją vaikų nuo 5 metų skiepijimui, tai kur kliūtis?
Šiuo metu Lietuvoje nekalbame apie privalomą vaikų skiepijimą, kalbame apie tai, kad tie žmonės, tos šeimos, kurios norės, tokią galimybę turi turėti ir ją turės“, – pažymėjo profesorius.
Ar tirtis antikūnus ir skiepyti persirgusį vaiką?
Paklaustas, ar reikia skubėti skiepyti persirgusį, antikūnų turintį vaiką, ar jis tada turėtų pasiskiepyti po kelių mėnesių, V. Usonis teigė, kad taisyklė čia paprasta kaip ir suaugusiesiems.
„Biologija tokia, kad tiek persirgimas, tiek vakcinos įskiepijimas sukuria pirminę imuniteto reakciją, o po 3 mėnesių gali būti sustiprinanti dozė. Tai, kad terminas iš pradžių buvo 6 mėnesiai, tai buvo daugiau administraciniai dalykai, dabar šis laikotarpis kiek sumažėjo.
Taigi biologine prasme praėjus 3–4 mėnesiams po persirgtos ligos ar pirminės vakcinacijos gali būti skiepijama sustiprinanti dozė. Jei yra pakankamai daug antikūnų, žmogus gali būti apsaugotas, bet tai sudėtinga tikrinti, tad pagrindinė rekomendacija yra praėjęs laikas. O jei nežinome ligos fakto, ji nebuvo oficialiai patvirtinta, toks žmogus traktuojamas kaip nesirgęs, neturintis imuniteto ir jį reikia skiepyti kaip dar neimunizuotą“, – aiškino V. Usonis.
Kartu jis pabrėžė, kad antikūnų tirtis tiek vaikams, tiek suaugusiems apskritai nerekomenduojama.
„Nebent žmogui iš smalsumo tą norisi padaryti, tai galima, bet tai nėra būtina todėl, kad jei tų antikūnų nėra, sustiprinančiąja doze reikia skiepytis. Jei antikūnų kažkiek yra, jie sustiprinančiai dozei nepakenkia.
Nėra taip, kad imunitetas yra kaip į kokį indą supiltas skystis, kurio vis mažėja ir tada jį turime papildyti. Sustiprinanti dozė sukelia visiškai kitokį imuninį atsaką. O juo labiau kalbant apie omikron atmainą, labai svarbu, kad žmonės būtų ne tik paskiepyti pirmosiomis vakcinos dozėmis, bet gautų ir sustiprinančią dozę. Esant mažiausių abejonių, rekomenduojama konsultuotis su pirminės grandies gydytojais, atlikti būtinus tyrimus“, – komentavo jis.
Šalutiniai reiškiniai – itin reti
Pasiteiravus, ką pasakytų tiems, kurie baiminasi skiepų dėl jų šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, paaugliams berniukams pasitaikančio miokardito, V. Usonis priminė, kad pats koronavirusas čia gali pridaryti daugiau žalos.
„Tų šalutinių reakcijų yra, tačiau minėtieji miokarditai labai reti, Lietuvoje tėra pavieniai atvejai iš dešimčių tūkstančių paskiepytų vaikų. Visi povakcininiai miokarditai buvo nesunkūs ir praėjo taikant minimalų gydymą be jokių liekamųjų reiškinių. O mažesniems vaikams tie miokarditai dar turėtų būti retesni nei paaugliams.
Bet kuriuo atveju labai nedidelė miokardito rizika neturi būti priežastimi neskiepyti vaiko, nes jei jis susirgtų, tai po ligos nemalonių liekamųjų reiškinių yra nepalyginamai daugiau ir jie nepalyginamai sunkesni, lyginant su labai nedidele povakcininio miokardito rizika“, – pabrėžė gydytojas.
Anot jo, tiek Lietuvos, tiek didžiųjų valstybių, kur paskiepyta žymiai daugiau vaikų, gydytojai jau turi patirties, mato, kad miokarditai nors ir nemalonus dalykas, praeina be didesnio gydymo.
„Reikia gal daugiau tėvų dėmesio, jei yra prastesnė vaiko savijauta po skiepo, reikia atkreipti dėmesį, kad būtų anksčiau diagnozuota būklė. Bet tai nėra didelė problema ir stabdis skiepytis“, – pakartojo jis.
