„Žalia stotelė“ specialistai atkreipia dėmesį, jog palankiausias metas sodinti rožes yra balandžio 14 d. – gegužės 14 d., o auginti rekomenduojama pasirinkti saulėtą vietą, tačiau lengvas šešėlis ankstyvą popietę – netgi naudingas (ypač tamsių spalvų rožėms).
Tam, kad būtų lengviau nuspręsti, kokiomis rožėmis papuošti savo sodą, supažindiname su populiariausiomis šių gėlių rūšimis bei sodinimo rekomendacijomis.
Rožių rūšys
Poliantinės – tai beveik bekvapės, nuolat žydinčios, žemos( iki 1 m. aukščio). Šios rožės tinka įvairiaspalviams gėlynams, puikiai tinka sodinti į vazonus.
Floribundinės (daugiažiedės) – šie rožių krūmai neaukšti (dažniausiai iki 1 m aukščio). Žiedai labai įvairūs (pusiau pilnaviduriai, pilnaviduriai, tuščiaviduriai), vidutinio dydžio, susitelkę žiedynuose iki 17-40 žiedų.
Arbatinės hibridinės – šios rūšies rožių žiedai pilnaviduriai, stambūs, pavieniai ar po 2-5 žiedyne, įvairių spalvų. Kuo ilgesnis, storesnis žiedynstiebis, tuo veislė vertingesnė puokštėms. Krūmai neaukšti (apie 70–100 cm) bei siauri. Žydi pakartotinai, su pertraukomis. Taip pat svarbu įsidėmėti, jog šios rožės žiemoja tik pridengtos.
Stambiažiedės rožės – jų žiedai stambūs ir pilnaviduriai, pavieniai arba žiedynuose po 2-8. Šios gėlės yra atsparesnės ligoms ir šalčiams, jas taip pat reikia dengti.
Vijoklinės (laipiojančios). Jas papildomai galima skirstyti į tris grupes:
- smulkiažiedės laipiojančios (Rambler). Žiedus suformuoja ant antramečių ar senesnių stiebų. Žiedai smulkūs, žiedyne iki 20 žiedų, pavieniai žiedai žydi ilgai iki 15 dienų.
- stambiažiedės laipiojančios (Climberg). Žiedai stambūs, o žiedynai reti, nedideli nuo 3 iki 10 žiedų. Krūmai nuo 1,5 iki 2 m., dauguma jų žydi pakartotinai.
- pusiau laipiojančios (Schrub). Aukštis 1,5-2 m, stiebai stiprūs, o žiedai stambūs, forma panašūs į arbatinių hibridinių žiedus. Šios rožės gana atsparios ir žydi ilgai.
Parko – tai dekoratyviniai erškėčiai ir jų hibridai. Krūmai gali būti 1-3 m aukščio, įvairiausių formų ir dydžių spygliais, žiedynuose 3-15 žiedų.
Miniatiūrinės – tai iki 25 cm, smulkesniais žiedais ir lapais augančios rožės. Žiedai dažniausiai būna nedideliuose žiedynuose, rečiau pavieniai, labai įvairi spalvinė gama, dažnai kvepiantys. Žydi gausiai, beveik nepertraukiamai, galima auginti balkonuose, kambariuose, alpinariumuose.
Besidriekiančios – įvairiausių dydžių bei formų rožės: nuo miniatiūrinių (apie 90 cm ilgio besidriekiantys stiebai), iki stambių (apie 6 m ilgio besidriekiantys stiebai). Šios rožės labai tinka didelių plotų apželdinimui. Tačiau šiuo metu vyrauja šių rožių hibridai.
Vieta ir gruntas
Kaip jau buvo minėta, rožėms auginti reikia pasirinkti saulėtą vietą, tačiau lengvas šešėlis ankstyvą popietę – naudingas . Rožėms reikia priedangos nuo šaltų vėjų ir skersvėjų. Norint apsaugoti nuo vėjų, galima sodinti netoli gyvatvorių, tvorų ar kitų panašių vietų. Svarbiausia nesodinti per daug arti, kad gyvatvorė ar tvora neužstotų saulės.
Rožės sunkiai augs atvirose žemumose. Jos neaugs, jei šaknys nuolat mirks vandenyje, todėl joms tinkamas dirvožemis – lengvas priemolis (pH 6-6,5), turtingas maistinėmis medžiagomis bei humusu. Be to, negalima sodinti naujų sodinukų į vietą, kurioje prieš tai rožės augo daugiau nei 10 metų.
Rožių sodinimas
Prieš sodinant reikia patrumpinti labai ilgas, ištįsusias šaknis, atnaujinti šaknų pjūvius, pašalinti pažeistas šaknis ir stiebus, supilti žemės kauburėlį ir ant jo išskleisti šaknis. Be to, šaknys neturi būti užlenktos – turi „žiūrėti“ žemyn.
Prieš sodinimą visą krūmą reikia pamerkti į vandens ir auginimo stimuliatoriaus mišinį kelioms valandoms. Iškasti didelę ir pakankamai gilią duobę (60 x 60 cm). Rožes sodinti taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5 cm po žeme. Gerai palaistyti (apie 5 l), o vėliau, atvėsus orams iki -5°C temperatūros, apkaupti rožių sodinuką durpių substratu. Tam galima naudoti ir sausus lapus ar eglės šakas.
