„Šiaip dabar nors jaučiuosi ir gerai, bet, aišku, sudėtinga ruoštis egzaminams, nes nemažai praleidus esu, tai gal ir būtų visai neblogai, jei kažkiek juos atidėtų“, – šypsodamasi pokalbį pradeda mergina.
Tačiau ji tikrai nėra garsiausiai apie egzaminų atidėjimą kalbanti dvyliktokė. Nors ir turėtų tam pateisinimą ir suprantamą priežastį: Gerdai nuo praėjusių metų kovo mėnesio antraisiais namais tapo ligoninė, ne mokykla, o didžiausiu mokytoju – piktybinis kaulų navikas, kuris kasdien jai siuntė naujas pamokas.
Į skausmą rimtai nežiūrėjo
„Prasidėjo viskas labai paprastai nuo skausmo, kaip ir maudimo šone. Paskui kažkaip jau pasidarė truputį baisiau, kai tas skausmas perėjo ir į pilvą, ir į nugarą.
Dar buvo ir taip, kad kažkurią dieną katinas šoko ant manęs žaisdamas ir aš persikreipiau, tai galvojau, kad gal aš pasitempiau ten kažką, bet paskui skausmas nepraėjo, tik stiprėjo, pagalvojau, kad gal čia ne katinas kaltas. Ir tada jau susimąsčiau, kad reikia pasitikrinti“, – ligos pradžią prisimena Gerda.
Tuo metu dar nepilnametė mergina kreipėsi į gydytojus, jai buvo atlikta echoskopija. Ją atlikęs vyras pasidalijo tokiu patarimu: išgerti alaus ir pagulėti šiltoje vonioje. Šiandien prisimindama šį pasiūlymą Gerda nesulaiko šypsenos, tačiau tuo metu jos šeimos gydytoja dėl to nenusišypsojo.
„Tuo metu per daug negalvojau, atrodė, gal čia taip ir gali būti, nežinau. Bet tą pačią dieną su mama nuėjom pas šeimos gydytoją, ji peržiūrėjo nuotraukas ir pasakė, kad gal geriau važiuotumėm kur nors į Vilnių ar Kauną“, – pasakoja mergina.
Diagnozę priėmė ramiai
Gerdos gyvenimas ligoninėse prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. Netrukus po apsilankymo pas gydytojus Vilniuje jai buvo diagnozuota klastinga liga – Ewingo sarkoma.
„Vilniuje echoskopuotojas puikiai pamatė, kad yra auglys, kad kažkas negerai. Darė įvairius tyrimus, biopsijas ir balandžio viduryje patvirtino tikslią diagnozę“, – prisimena Gerda.
Ji atskleidžia, kad tai buvo vienas iš nedaugelio kartų, kuomet jos skruostais nuriedėjo ašaros. Tačiau ir ji, ir šeima žinią priėmė ramiai ir neleido sau galvoti apie blogus dalykus:
„Aš labai mažai verkiau per visą laiką, tik, kai sužinojau diagnozę, porą ašarų nubraukiau. Mačiau iš pradžių, kad mamai ir tėčiui labai sunku buvo, bet kažkaip visi greitai susitaikėm ir tiesiog supratom, kad, jeigu sėdėsim ir verksim, tai nieko nuo to geriau nebus“.
Abiturientė neslepia, kad dažnai jos savijauta buvo bloga, tačiau net ir tai jos nepalaužė.
„Nuo chemoterapijos visas imunitetas susilpnėjo, labai daug infekcijų pasigaudavau, buvo ir skausmai, ir pykinimas, ir temperatūra, ir šokas – visko buvo tikrai. Aišku, buvo tokių trumpų laikotarpių, kai į namus paleisdavo, bet daugiausiai laiko praleidau ligoninėje“, – pasakoja Gerda.
Operacija buvo sėkminga
Po kurio laiko merginai buvo persodinti kaulų čiulpai, kurie prigijo jos organizme. Tada gydytojai ryžosi ir auglio šalinimo operacijai, kurios Gerda nekantriai laukė.
„Baimės nebuvo. Sakyčiau, kad buvo labiau laukimo jaudulys, nes labai laukiau, kada pagaliau išims tą auglį ir būsiu laisva, galėsiu toliau gyventi. Tas gyvenimas ligoninėse tikrai buvo pabodęs“, – pasakoja alytiškė.
Merginą ir jos šeimą ramino ir tai, kad gydytojų prognozės buvo gana geros, nors operacija ir buvo sudėtinga:
„Visą laiką, kiek pamenu, prognozės buvo gana geros man. Aišku, operacija sudėtinga, tai gydytojas įspėjo, kad gali būti ir komplikacijų, nes yra ir blužnis pašalinta, ir dalis kasos – nėra taip, kad tik auglys būtų išimtas. Tai gana sudėtinga viskas, bet palyginti prognozės buvo geros“.
Vasario 3 dieną Gerdai buvo atlikta operacija, kuri praėjo sklandžiai. Šiandien ji sako, kad savijauta su kiekviena diena vis gerėja, nors kartais ir jaučia stiprius skausmus.
„Po truputį stiprėju kiekvieną dieną. Skausmų dar būna visokių – paskauda ir šoną, ir pilvą, bet čia visiškai normalu po tokios operacijos, čia dar ilgai tų skausmų gali būti. Bet šiaip stiprėju tikrai“, – šypsosi abiturientė.
Svarbu nepasiduoti neigiamoms mintims
Daug skausmo ir sunkumų ištvėrusi alytiškė žavi savo stiprybe. Ji sako, kad tokiose situacijose labai svarbu ir pozityvus mąstymas, kuris neleidžia nuleisti rankų.
„Stengiausi niekada neprisileisti tokių minčių, kad čia kažkas negerai gali būti, kad nepavyks gydymas, kad kažkas tokio nepagydomo yra. Visą laiką stengiausi galvoti pozityviai, nebuvo tokio nusivylimo, kad čia sergu ir jau viskas.
Daug kas labai išsigąsta, nepatogiai jaučiasi vien nuo to žodžio vėžys, bet iš tikrųjų nėra viskas taip blogai ir baisu. Aišku, daug sunkumų reikia iškentėti, bet ta liga padeda ir daug gražių dalykų pamatyti.
Aš asmeniškai jaučiu, kad tikrai pasikeičiau, pradėjau kitaip mąstyti, paprastais dalykais pasidžiaugti daugiau. Atrodo, kartais net skaniai pavalgyt užtenka, kad būčiau laiminga“, – šypsosi alytiškė.
Ji tikina, kad nemažiau svarbus ir kitų žmonių palaikymas. Gerda džiaugiasi, kad jo sulaukė ne tik iš šeimos ir draugų, bet ir iš panašaus likimo žmonių:
„Žmonės, susidūrę su tokia liga, kitiems labai padeda ir palaiko. Galima susirasti ir draugų su tokiu pačiu likimu, jie padeda iškęsti viską. Aš iki dabar palaikau su jais ryšius, turiu ir labai gerą draugę su tokia pačia liga“.
Baigdama pokalbį Gerda atskleidžia ir vieną didžiausių savo svajonių, kurią planuoja įgyvendinti, kai dar labiau sustiprės.
„Didžiausias noras, svajonė ar tikslas, nežinau kaip tai pavadinti, kai jau visiškai sustiprėsiu, išpildyti dalyką, apie kurį svajojau visą ligos laikotarpį – keliauti. Tai pirmiausia manau, kad pagaliau susiruošiu į kelionę“, – būsimais planais dalijasi mergina.
