Pašnekovas akcentavo, kad virusas nepažįsta sienų, nežino ir tautybių. Tad gripui intensyviau pradėjus cirkuliuoti Europos regione, ne išimtis, kad sergamumas auga ir Lietuvoje.
„PSO Europos regiono biuras dar prieš du mėnesius įspėjo visas regiono valstybes, kad sezonas gali būti labai komplikuotas. Pirma, pandemija nesibaigė, tad tie žmonės, kurie mano, kad nėra kovido, klysta. Pasaulyje ne tik kad dar yra daug atvejų, bet vyksta ir daug viruso mutacijų, dar labai neaišku, kokia bus visa eiga, dar pasauliniu mastu labai nedidelis skiepų aprėpties procesas. Kitaip sakant, PSO dar neatšaukė pandemijos.
Taip pat kai kuriose šalyse jau yra endeminio gripo požymiai. Jis jau kyla, aišku, Lietuva, ne išimtis. Trečia bėda yra ta, kad dabar yra sezonas, kai ūminės respiratorinės infekcijos visąlaik egzistuoja. Šiuo atveju turime net trijų galimų sudėtingų infekcijų atakas ir komplikacijas“, – įspėjo P. V. Andriukaitis.
Grėsmių rizika yra labai didelė
Pasak buvusio ekskomisaro, šiuo metu Europos regionas kaip niekada išgyvena sunkią krizę, tam įtakos neišvengiamai turi ir karas Ukrainoje.
„Yra sunki žiema, sunkus metas ir skaičiai gali būti labai dideli. Prognozės tokios, kad grėsmių rizika yra labai didelė – ar ji bus, ar nebus, priklauso nuo daugelio veiksnių, bet modeliuojant ir epidemiologiškai tiriant, žinant viruso gyvenseną ir logiką, mūsų pareiga pasakyti visoms vyriausybėms – dėkite pastangas, nes jos yra atsakingos, kad profilaktinės priemonės ir vakcinavimas būtų taikomas“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
Pašnekovas priminė, kad dar gruodžio 1 d. buvo paskelbtas bendras Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Layen ir PSO Europos regiono direktoriaus Hanso Kliugės pareiškimas, kuriuo šalių vyriausybėms įspėta pasiruošti ateinančiam sezonui.
Pasak jo, ten išvardinta aiškiai, kad priemonės, kurios padeda suvaldyti trijų skirtingų virusinių bangų grėsmę, pirmiausia yra higieninės – kaukės, rankų plovimas, ventiliacija, atstumo laikymasis, vengimas didelių susibūrimų, kaukių rekomendacija ligoninėse, darželiuose, slaugos namuose ir viešajame transporte. Ne mažiau svarbią vietą užima ir vakcinavimas.
Jau dabar dėl gripo – 75 tūkst. mirčių Europoje
V. P. Andriukaitis ragino įvertinti, koks vis tik tai yra milžiniškas iššūkis žmonių sveikatai, kiek dėl neatsakingo elgesio gali atsitikti komplikacijų.
„Jau dabar Europos regione šią minutę yra apie 75 tūkst. mirčių dėl gripo sukeltų komplikacijų. Tai yra šio rudens duomenys. Reiktų suprasti, kad žmonės yra labai skirtingo imuninio lygio, skirtingai sergantys, dažniausiai sunkios komplikacijos ir mirtys ištinka tuos, kurie turėjo lėtinių ligų, kuriems ta infekcija atėmė paskutines jėgas ir jie mirė. Ir dar turime mirčių nuo kovido skaičius, kurie ir Lietuvoje išlieka. Taigi šis sezonas yra labai komplikuotas, juo labiau kad niekas nežino, kokias kovido mutacija gali ateiti, o ji gali ateiti, nes orai yra palankūs“, – perspėjo PSO pasiuntinys Europos regionui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė priminė, kad pandemijos nualintas organizmas ir, atrodytų, jau įprastą gripą gali „pernešti“ daug sunkiau.
„Žinant, kokias komplikacijas karantino laikotarpiu sukėlė COVID-19 liga ir kokias pasekmes lėmė pokovidinis sindromas, tie žmonės tikrai, jei imunitetas nusilpęs, turi tikimybę susirgus gripu turėti rimtesnes komplikacijas. Be to, gal mes net nežinome, kad priklausome kokiai nors rizikos grupei ar sergame lėtine liga, tačiau susirgus tam tikra infekcija išryškėja sveikatos problemos ir tada jauni žmonės dėl sukeltų komplikacijų gali tapti nedarbingi ilgesniam laikui arba ir visam gyvenimui“, – konstatavo ji.
Labiau plinta į vaikus nusitaikantis virusas
G. Gargasienė pasakojo, kad labiau nei gripas šiuo metu Lietuvoje plinta respiracinis sincitinis virusas (RSV), kuris ypač pavojingas vaikams.
„Dažniausiai tai yra ūminė apatinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, ypač paveikianti vaikus. Kaip daugelis kitų virusų, jis plinta žiemos laikotarpiu, didžiausi sergamumo pakilimai registruojami rudens–pavasario mėnesiais. Liga dažniausiai pasireiškia įprastais peršalimo požymiais – kosuliu, sloga, neaukšta temperatūra.
Bet yra atvejų, kai jis gali komplikuotis ir pneumonija, plaučių uždegimu, kitais kvėpavimo takų organų uždegimais. Tai šiemet, palyginus su praeitais ir iki pandeminiais sezonais, gauname duomenis iš laboratorijos, jog RSV viruso yra nustatoma ženkliai daugiau“, – aiškino NVSC specialistė.
Nustojus skiepytis rizikuojame prarasti artimus žmones
Nors ypač po pandemijos žmonių entuziazmas įvairiems skiepams yra sumažėjęs, specialistai ragino į tai pažiūrėti ypač rimtai, mat jei vieniems liga praeis be didesnių pasekmių, kitiems persirgimas gali baigtis ir širdies raumens uždegimu ar net prireikti transplantacijos.
V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad lietuvaičių nenoras skiepytis – didelė problema. „Mokslininkai ir PSO įspėja, kad jei tokia tendencija laikysis, nusiteikimas bus toks skeptiškas, kad vakcinos yra kažkoks velnio išmislas, farmacinių kampanijų daiktas, kuris tik didina pelną, kad tai gali sukelti dar didesnių ligų, tai tokia nuotaika gali privesti prie labai tragiškų pasekmių.
Jei neskiepysime vaikų, tai vėliau prarasime juos nuo kokliušo, difterijos, nuo visų vaikiškų ligų. Jei nesiskiepysime, prarasime savo tėčius ir mamas, nes tokie žmonės yra labiau pažeidžiami – jiems pneumonija gali būti paskutiniu lašu. Lygiai tas pats kalbant ir apie jaunus ar vidutinio amžiaus žmones – jei jie turi įgimtų ligų, yra labiau pažeidžiami“, – kalbėjo ekskomisaras.
Jis pabrėžė, kad vakcinos yra vienas iš efektyviausių moksliškai pagrįstų, įrodytų ginklų, kuris apsaugo šimtus tūkstančių žmonių nuo baisių pasekmių.
Gyventojai „atleido vadeles“
Pašnekovui antrinusi G. Gargasienė priminė, kad gripo vakcina juk nesukurta prieš metus, ja skiepijama jau daug metų.
„Ir kiekvienais metais skiepijantis padidiname tikimybę išvengti šios infekcijos, išvengi labai rimtų komplikacijų ir mirties. Ir tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus – ar skiepysime vaiką, ar suaugusįjį, vakcinacija apsaugo nuo mirties, komplikacijų ir net paties susirgimo.
Kodėl karantino metu neregistravome kitų užkrečiamųjų ligų protrūkio, žarnyno infekcijų susirgimų? Nes mes ir rankas plovėme, dezinfekavome, laikėmės atstumo, turėdami simptomų ar be jų rekomenduota dėvėti kaukes, taikėme visą įmanomą prevenciją ir profilaktiką, kuri svarbi prie visų užkrečiamųjų ligų. Bet sumažėjus sergamumui ir atšaukus ekstremalią situaciją, žmonės visa tai užmiršo ir matome susirgimų šuolį. Ir tai galima sieti ir su nespecifinių priemonių užmiršimu ir nenaudojimu“, – išaugusio sergamumo priežastis vardijo ji.
todėl ir serga !!!!Ar dar reikia aiškinti?
