„Prakalbus apie kondicionierius, vyrauja prieštaringos nuomonės, gal net ir mitai. Nauda ar žala tai organizmui? Vieną atsakymą rasti labai sunku. Tačiau į vaistinę ateinančių žmonių, kurie kaltina kondicionierius dėl atsiradusių peršalimo simptomų, vasaromis sulaukiame išties daug. Dažniausiai jie skundžiasi perštinčia gerkle ir sloga, o paklausus, kaip tai galėjo nutikti, paaiškėja, kad kontrastai tarp vidaus ir lauko temperatūros buvo itin drastiški“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.
Dėl peršalimo kalti patys gyventojai
Pasak vaistininkės, dažniausiai kondicionierių sukeliama žala organizmui – peršalimo ligos. Kad ir kaip kartais gyventojams norėtųsi kažką apkaltinti dėl atsiradusios slogos ar perštinčios gerklės, dažniausiai kalti yra jie patys, rašoma pranešime spaudai.
„Šie nemalonūs simptomai dažniausiai atsiranda dėl neteisingo kondicionieriaus naudojimo. Norint išvengti varvančios nosies ar skaudančios gerklės, naudojant kondicionierių, pirmiausia, reikia nejausti tiesioginių jo oro gūsių. Be to, temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko turi būti ne didesnis nei 8 °C, kad ir kaip kartais norėtųsi vėsesnės patalpos ar automobilio. Vasaros metu sveika organizmui temperatūra laikoma 23-25 laipsniai Celsijaus“, – teigia R. Truncė.
Nematoma grėsmė – mikroorganizmai ir grybelinės sporos
Rečiausiai įvardijamas kondicionierių pavojus, tačiau pats grėsmingiausias – jame ir jo filtruose besikaupiantys mikroorganizmai bei grybelinės sporos. Vaistininkės teigimu, viso to priežastis yra netinkama kondicionieriaus priežiūra bei naudojimas.
„Mikroorganizmai bei grybelinės sporos gali būti alerginių ligų sukėlėjai, tokių kaip sausas kosulys, čiaudulys, varvanti nosis. Sunkesniais atvejais gali atsirasti pakitimų ir plaučiuose. Pasitaiko ir galvos bei sąnarių skausmų. Tokiu atveju gali laukti ilga diagnostika bei gydymas – kol paaiškės, kad negalavimų sukėlėjas yra kondicionierius, liga gali ir paūmėti. Todėl nusprendus įsigyti kondicionierių namie, gerai apsvarstykite jo priežiūros galimybes“, – atkreipia dėmesį R. Truncė.
Be įvardintų minusų kondicionieriai taip pat turi ir teigiamų savybių. Esant žemesnei aplinkos temperatūrai, mažėja perkaitimo bei širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, didėja darbingumas, dėmesio koncentracija.
„Vokiečių ekspertai net įrodė, kad pakilus temperatūrai virš 27 °C avaringumas išauga apie 11 proc., tad kondicionieriai net gali išsaugoti gyvybę. Kitas jų privalumas – tinkamai prižiūrint kondicionierius, jie į aplinką tiekia švarų ir išvalytą orą, o ne dulkes ar išmetamąsias dujas, kuriomis tektų kvėpuoti atsidarius automobilio langą“, – akcentuoja vaistininkė.
Oro drėkintuvų pataria nepamiršti ir vasarą
Anot jos, gerai savijautai įtakos turi ir santykinis oro drėgnumas. Žmogus geriausiai jaučiasi, kai oro drėgnumas patalpose siekia 40-60 proc.
„Oro drėkintuvus dažniau atsimename prasidėjus šildymo sezonui, tačiau reiktų neužmiršti, kad esant karštai ir sausai vasarai taip pat gali reikėti papildomo drėkinimo namuose. Dėl mažos santykinės oro drėgmės sausėja oda, džiūsta gleivinės, dėl to atsiranda žaizdelės, gali paūmėti alerginės reakcijos“, – vardija R. Truncė.
Vaistininkė priduria, jog oro drėkintuvams, kondicionieriams taip pat ir rekuperacinei sistemai reikalingas valymas tam, kad juose nesikauptų organizmui žalingi mikroorganizmai.
„Nepaisant visų naudojamų pagalbinių priemonių oro temperatūros bei drėgmės reguliavimui, patariama nepamiršti praverti keletą kartų per dieną langus nors 5 minutėms, ypač miegamuosiuose prieš miegą. Natūrali oro kaita pašalina daugelį virusų ir mikroorganizmų, o tai prisideda prie geresnės sveikatos“, – rekomenduoja vaistininkė.
