Su pussesere bendraujame gan artimai, palaikome ryšius, kai tik pavyksta, nepraleidžiame progos susitikti, kartu išgerti kavos. Ji buvo minėjusi, kad rudenį planuoja vestuves, labai jų laukiau – juk mažoji pusseserė ištekės!
Pasirodo, laukiau be reikalo. Prieš kurį laiką gavau kvietimą, apsidžiaugiau, galvoje jau pradėjau dėliotis planus, kaip apsirengsiu, kam reikės palikti dukrą, bet kai geriau įsiskaičiau, tikrai net prisėdau.
„Manęs neskaičiuokite“
Taigi, jie sugalvojo tuoktis Ispanijoje ir kvietime nurodė, kad nereikia dovanų, jiems didžiausia dovana bus tai, kad patys susimokėsime už skrydžius pirmyn ir atgal, o daugiau jie viskuo pasirūpins – nakvyne, maistu ir t. t.
Pradėkime nuo to, kad aš vis dar esu vaiko priežiūros atostogose, dirba tik vyras, tad pajamos nėra itin didelės. Tikrai pinigai mums ant medžių neauga ir gatvėje nesimėto, iš kur mums ištraukti tokią sumą?
Antra, kvietimas tik mums su vyru, vaikų jie šventėje nenori, o atvykti kviečia keturioms dienoms. Kur mums tokiam laikui palikti vaikus? Seneliai dirbantys, auklės paslaugos irgi kainuoja ne dešimt eurų.
Be to, ir be dovanos į vestuves nevyktume, bent jau mes į šventes niekada neiname tuščiomis rankomis, atnešame bent simbolinę dovaną. Tiek jau to, atvyktume be dovanos, bet vien skrydžiai mums dviem kainuotų tiek, už kiek galėtume pragyventi pusę mėnesio.
Labai džiaugiuosi už pusseserę, tikiu, kad bus svečių, kurie galės sau leisti mokėti tokius pinigus ir būti kartu jų šventėje, bet turėjau atsiprašyti, nuryti kartėlį ir pasakyti, kad manęs neskaičiuokite. Mano vyro taip pat.
Tiek jau to, pasveikinsime jaunavedžius, kai jie sugrįš į Lietuvą, bet vis dar skauda širdį – ji net neįsivaizduoja, į kokią nepatogią padėtį mus pastatė.
Autorius: skaitytoja Jolanta
