Nuo pat ryto, vos atėjus į biurą, netilo kalbos apie M. Aleknos pasiekimą, įsivaizduoju, tokios kalbos skambėjo daugelyje biurų. Didžiulis džiaugsmas tokiais tautiečio pasiekimais!
Išsikalbėjome su viena kolege, kad iš tikrųjų esame linkę labai nuvertinti jaunus žmones. Ne kartą girdėjau vyresnės kartos atstovus kalbant, kad dabar jie nieko nenori, yra tinginiai, moka tik telefone naršyti ir sėdėti prie kompiuterio.
„Tai mato visi“
Man liežuvis neapsiverstų taip sakyti apie jaunus žmones, kad jie gyvenime neturi jokio tikslo. Pažiūrėkite į M. Alekną – jaunas, perspektyvus ir sunkiu, nuolatiniu darbu pasiekęs aukštumas. Tikrai yra kuo pasidžiaugti, nuostabus jaunas vyras, tai mato visi. Ir tokių žmonių yra ne vienas ir ne du.
Tik turim vieną ydą – vis skundžiamės, kokie tie mūsų jaunuoliai blogi, netikim, kad jie kažką gali, o tada, kai jau turime puikų rezultatą, pasikeičia gaidelė.
Nustokim skųstis ir pasidžiaukim, kad turim tokius jaunus žmones, kurie atkakliai dirba, siekia savo užsibrėžtų tikslų ir demonstruoja puikiausius rezultatus, garsina Lietuvos vardą.
Ir čia kalbu ne tik apie Mykolą, o apie daugybę jaunų žmonių, kurių pavardžių gal net nežinome. Esame apsupti nuostabių žmonių, džiaukimės jais, skatinkim atsiskleisti ir palaikykime kiekviename žingsnyje.
Autorius: skaitytoja Aurelija
