Taip nutiko ir Rūtai Žičkienei, kurios imunitetas, kaip pasakojo ji, jau persirgus koronavirusu tiesiog „pakvaišo“.
COVID-19 susirgusi dar prieš pat Kalėdas Rūta manė jau kaip ir pasveikusi, sugrįžo ir į darbą. Visgi intuicija jai sakė, kad čia dar ne pabaiga.
Savo istorija „Facebook“ pasidalinusi moteris pasakojo, kad prieš geras dvi savaites pajuto krūtinės skausmus, todėl teko vykti į Priimamąjį pasitikrinti širdies.
„Viskas gerai – galbūt refliuksas, tad išsiuntė namo. Bet po kelių dienų pakilo temperatūra. Nuvykau į polikliniką, apžiūrėjo – nieko nerado, bet temperatūra signalizavo problemą, tad išsiuntė vėl tiesiai į Priimamąjį. Ten peršvietė plaučius – vėlgi nieko, tik limfmazgiai padidėję“, – pasakojo Rūta.
Naktį grįžus namo ryte moteris atsibudo su beprotišku niežuliu, o pasikasius – ir bėrimu visam kūne. Taigi vėl teko vykti į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Šįkart jau nuspręsta moterį guldyti į ligoninę.
Galvojo nebeišsikapstys
„Ligoninėj temperatūra jau ištisai laikėsi apie 39–40, vargino beprotiškas galvos ir viso kūno skausmas. Mane tyrė skersai ir išilgai, niekaip negalėjo rasti priežasties... O dar ir kepenų rodikliai buvo prastesni, tad vieninteliai galimi vaistai buvo kartkartėmis duodamas paracetamolis“, – dėstė Rūta.
Taip praėjo savaitė. Galiausiai moteriai paraudo akys ir pradėjo berti visą kūną.
(Asmeninio archyvo nuotr.)
„Nemeluosiu, maniau, nebeišsikapstysiu... Daktarai stvėrėsi už galvos, pradėjo testuoti gydymą antibiotikais, bet nelabai padėjo. Kitą dieną nusprendė pradėti gydymą kortizonu. Nuo tos akimirkos viskas pradėjo taisytis“, – prisiminė ji.
Po dviejų dienų moteris buvo išrašyta ir ligoninės ir grįžo namo.
Imunitetas ėmė atakuoti sveiką organizmą
Kaip teigė Rūta, iki nėra nustatyta tikslios diagnozės, tačiau manoma, kad tokia reakciją sukėlė būtent persirgta koronavirusinė infekcija.
„Bet gydytojų teorija, kad mano imunitetas pakvaišo ir pradėjo atakuoti sveiką organizmą (visų rentgenų ir tyrimų nauda – žinau, kad esu sveika kaip ridikas) ir kad tai galėjo sukelti būtent COVID-19 virusas...“ – kalbėjo ji.
Moteris sakė, kad istorija dalinasi norėdama ir kitus paskatinti būti dėmesingais, kilus įtarimui, kad kažkas ne taip, atkakliai ieškokit pagalbos.
Simptomai gali varginti net mėnesius
Portalas tv3.lt primena, kad vis daugiau populiacijos persergant COVID-19 infekcija kalbama tiek apie trumpalaikes, tiek ilgalaikes infekcijos pasekmes sveikatai. Šeimos gydytojai pasakoja jau sulaukiantys dusulio, nerimo ar nuo menkiausių buities darbų atsiradusiu nuovargiu besiskundžiančių žmonių.
„Daug yra įvairių pokovidinių sutrikimų tiek fiziologinių, tiek psichologinio pobūdžio. Žmones, būna, lydi didelis nerimas po sirgimo, pereinantis net į panikos atakas. Atsiranda nepasitikėjimas savimi, per jautri savistebėsena.
Tuomet į bet kokius sveikatos pasikeitimus, mažiausią skausmą ar vos kiek stipriau suplakusią širdį, atkreipiamas daug didesnis dėmesys. Pacientai paprasčiausiai pradeda į savo būklę žiūrėti per jautriai“, – yra pastebėjusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
Vilniaus universiteto šeimos medicinos gydytoja rezidentė Jonė Stanislovaitytė, dirbanti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, pasakojo, kad poinfekciniai simptomai, užtrunkantys ilgiau nei 3 savaites, pasireiškia apie 10 proc. COVID-19 infekcija sirgusių pacientų. Tiesa, dalį žmonių tokie simptomai gali varginti ir mėnesius.
Po sunkios ligos – ilgesnės pasekmės
Anot J. Stanislovaitytės, minėtieji liekamieji reiškiniai dažniau atsiranda ir ilgiau užtrunka sirgus sunkia ligos forma, pvz., tais atvejais, kai prireikia hospitalizacijos. Didesnė rizika čia tenka ir vyresniems, lėtinių ligų turintiems asmenims, taip pat – jei ūmios ligos metu pasireiškė daugiau nei 5 būdingi ligos simptomai.
Tačiau poinfekciniais negalavimais skundžiasi ir jauni asmenys, neturintys lėtinių ligų ir sirgę pakankamai lengvai. „Yra pastebėta, kad net ir lengva COVID-19 forma sirgę pacientai gali jausti liekamuosius reiškinius“, – aiškino ji.
Gydytoja kartu pasakojo, kad siekiant identifikuoti šiuos poinfekcinius simptomus, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre ruošiamasi atlikti biomedicininį tyrimą.
„Paskatinti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovės doc. Linos Vencevičienės subūrėme rezidentų komandą. Kartu planuojame atlikti ilgalaikį pacientų, sirgusių koronavirusine infekcija, stebėjimą bei poinfekcinių simptomų identifikavimą.
Pacientai bus aktyviai sekami, tiriamos jų kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei psichikos sveikata. Tikimės, kad šis tyrimas padės labiau suprasti koronavirusinės infekcijos įtaką žmogaus sveikatai“, – sakė ji.
