Sodininkė pasakojo, kad bendrai gėlininkyste ir augalininkyste užsiima nuo 2002 metų, o pelargonijas augina nuo 2015 metų. Ji pasakojo, kad išskiria tris pelargonijų rūšis, kurios yra dažniausiai auginamos. Tai – svyrančios, skydalapės (kitaip vadinamos kaskadinėmis) ir kompaktinės pelargonijos.
„Skydalapių pelargonijų lapeliai yra panašūs į skydą. Jie tokie trapūs, mėgsta lūžti, bet puikiai atlaiko sausras, nes pelargonija vasaros metu gali kurį laiką maitintis iš skydo formos lapelių.
Skydalapių žydėjimas skiriasi nuo svyrančių pelargonijų. Jų žiedeliai yra tokie tarsi trikampės formos, jų labai daug, atrodo kaip drugeliai. Jos pražysta, kai pelargonijai patinka priežiūra.
Jos puikiai tinka miestuose gyvenantiems žmonėms, kurie augina gėles balkonuose, terasose. Jas rekomenduoju sodintis, nes jos atsparios, jų nereikia karpyti.
Kitos pelargonijos – svyrančios. Jos labai gražiai atrodo loveliuose, o žiedynas atrodo tuščiaviduris arba pilnaviduris. Pati žiedo forma išsiplečia taip, kad atrodo kaip įvairiaspalviai burbulai.
Taip pat yra kompaktinės, aš jas vadinu „krūminėmis“ pelargonijomis. Jos labai puikiai dygsta iš sėklų, tinka tiek į gėlynus, tiek į pastatomus vazonus, tiek į kapus. Ši gėlė tvari sausrai, kenkėjams. Toks pakankamai nelepus augalas“, – rūšis įvardijo sodininkė.
Pelargonijų laistymas ir tręšimas
Pradėjus su Sandra kalbėtis apie pelargonijų priežiūra, pašnekovė iš pradžių papasakojo apie tai, kaip nustato, ar augalui reikalingas paliejimas.
Pasak jos, šis metodas niekada nenuvilia ir visuomet pasiteisina. Taip pat ji pridėjo, kad pelargonijos nėra lepus augalas ir jos gali kurį laiką pabūti sausai.
„Pelargonija mėgsta pabūti šiek tiek sausiau, tad jeigu į vazoną įkišu pirštą ir matau, kad jis drėgnas, tada dar jos nelaistau. Visgi, kai matau, kad pelargonijos žemės paviršius pradeda sausėti, kai jau link sausumo ir išdžiūvimo, tada lieju“, – aiškino ji.
Taip pat pašnekovė prabilo apie pelargonijų tręšimą, kuris yra labai svarbus jų augimo ir žydėjimo procese. Ji aiškino, kad trąšos – tai gėlių maistas.
Visų pirma, Sandra atskleidė, kad tik įsigijus daigelius svarbu augalus patręšti karbamidu, nes jis padeda pelargonijoms auginti „žaliąją masę“, t. y. lapus, stiprų stiebą.
„Vėliau galima tręšti su visomis trąšomis, kurios yra skirtos žydinčioms gėlėms, o ne būtinai specialiai skirtomis tik pelargonijoms, nes čia kaip vitaminai. Negalima sakyti, kad vienam vaikui reikia duoti tik vienus vitaminus, o kitam – tik kitus.
Kiekvienai gėlei yra skirtas tam tikras azoto, fosforo ir kalio santykis. Galima drąsiai pirkti vieną pakelį žydinčioms gėlėms ir naudoti visoms gėlėms, nes formulė bus ta pati“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, kaip dažnai ji tręšia augalus, sodininkė tikino, kad kartą per savaitę. Vis tik, esant karštai ir sausai vasarai pelargonijas galima tręšti ir dukart per savaitę, tačiau parinkti pusinę trąšų normą.
Anot Sandros, svarbus yra ir tręšimo laikas. Ji pati tręšia savo gėles vakarais arba ankstyvais rytais, nes antraip augalus gali nudeginti saulė.
„Beje, maža paslaptis tiems, kas nori pelargonijas greitai pražydinti. Reikia gėles palaikyti kurį laiką sausai, o paskui palaistyti su trąšomis.
Laikykite sausai tiek laiko, kad žemė gerai padžiūtų, nes pelargonija taip greitai nenumirs, ji dar stovi ir maitinasi lapų pagalba. Po trijų dienų ji apsipils žiedais“, – pasidalijo paslaptimi sodininkė.
Pelargonijas puolantys kenkėjai ir ligos
Vėliau Sandra prabilo apie bėdas, su kuriomis susiduria pelargonijų augintojai. Pasak jos, tai – kenkėjai ir įvairios pelargonijas puolančios ligos.
Visų pirma, ji papasakojo apie kenkėjus. Anot jos, dažniausiai pasitaikantys kenkėjai yra amarai ir voratinklinės erkės.
„Pagrindiniai kenkėjai, kiek man yra tekę sutikti, yra, tradiciškai, amarai, kurie, matyt, puola viską. Taip pat sausą vasarą esu mačiusi pelargonijas apniktas voratinkline erke. Ji labiausiai mėgsta šiltnaminius augalus, bet sausos vasaros metu jai tas pats, ji puola ir pelargonijas, esančias lauke.
Belieka tik viena pagalba – purkšti insekticidais. Juos galima legaliai įsigyti sodo prekių parduotuvėse, jie tinka tiek nuo amarų, tiek nuo voratinklinių erkių. Jo būtų gerai turėti po ranka“, – apie kenkėjus pasakojo Sandra.
Vėliau pašnekovė papasakojo apie ligas, puolančias pelargonijas. Pasak sodininkės, pagrindinės jų yra dvi – diegavirtė ir miltligė.
Pasakodama apie diegavirtę, Sandra pažymėjo, kad ji neretai dar vadinama „juodąja kojele“, mat vos išdygusioms pelargonijoms, dar trūkstant saulės šilumos, liga gali imti ir užspausti augalo kaklelį, nuversti jį ant šono.
„Žmonės klausia, ką daryti, ar čia jau viskas. Praktiškai, tai yra viskas. Profilaktikai, kai yra dar maži daigeliai, rekomenduoju sodo prekių parduotuvėse įsigyti fungicidų. Galima jais nupurkšti pagal atitinkamas normas, surašytas instrukcijose. Tada yra sunaikinamos sporos ir jūsų daigeliai puikiai augs.
Kai atsiranda saulė, tada dažniausiai poras ji sunaikina natūraliu būdu, tad tie, kas vėliau sėja, džiaugiasi, nes su šia problema nesusiduria“, – atskleidė pašnekovė.
Kita liga – miltligė, nuo kurios Sandra rekomendavo profilaktiškai kas tris savaites nupurkšti savo augalus, nes vasaros metu ant pelargonijų lapų gali pasirodyti balti pūkeliai, vedantys augalą iki žūties.
„Nupurkšti augalus geriausia vakare, kad augalas galėtų įsisavinti medžiagas, ir ne prieš saulę.
Mačiau atvejų, kai žmonės dienos metu saulėtą dieną purškė chemiją ant augalų ir gaudavosi mechaninis nudegimas – žiedynai nudžiūva, lapai apdžiūva ir atsiranda negražios, išdegintos dėmės.
Taip pat negalima purkšti augalų, kai lyja, nes jūs taip tik teršite žemę“, – paaiškino ir baigė pokalbį ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
