Pagalbą, o ne abejingumą smurtą patiriančioms moterims akcentavusi Sigita tvirtino, kad be aplinkinių pagalbos išeiti iš smurtinių santykių yra labai sudėtinga.
Tėvas gerbiamas žmogus
Savo vaikystės išgyvenimais moteris nusprendė pasidalyti surengtoje spaudos konferencijoje „#Išdrįsau“. „Nuo vaikystės, tiek kiek save atsimenu, gyvenau šeimoje, kurioje buvo dažnai smurtaujama – tėtis mušdavo mamą.“
Dabar Sigita puikiai supranta, kaip yra svarbu kalbėti ir padėti: „Šiandien situacija yra kitokia, o tada nepadėjo ir nepaklausė niekas. Nei aš, nei mano mama pagalbos nesulaukėme.“
Tuo metu moteris neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip: „Visos šeimos problemos būdavo paliktos už uždarų durų. Nesvarbu, koks žmogaus statusas ir kiek jis yra išprusęs. Mano tėvas buvo vaikų gydytojas, gerbiamas žmogus, laisvalaikiu mėgo rašyti poeziją, groti ir dainuoti. Tačiau už uždarų durų tapdavo smurtautoju.“
Važinėdama su „Nepatogiu kinu“ Sigita įgavo daug naujų žinių, dar daugiau ryžto kalbėti ir padėti nuo smurto kenčiančioms aukoms: „Nežinant ir neišmanant labai lengva kaltinti pačias smurto aukas. Ypatingai tuo, kad žmogus nesupranta, jog yra auka ir traumuoja vaikus, tačiau reikia suprasti, kokioje padėtyje ir psichologinėje būsenoje yra auka ir kad ne viskas paprasta.“
Padeda kitoms smurto aukoms
Šiandien pašnekovė pati padeda iš smurtinių santykių išėjusiai moteriai – vasarą padėjo jai persikraustyti į moterų krizių centrą, o dabar, kai ji gyvena jau savo nuomojame bute, Sigita ją aplanko, padeda susitvarkyti su namų ruošos darbais, palaiko ją emociškai.
„Mielai pagelbėju jai, kai tik galiu ir randu laiko. Bet svarbiausia yra ne tos mano surinktos lentynos ar išgręžtos sienos, svarbiausia yra, kad ji jaustų ir žinotų, kad ji kažkam rūpi, kad ne visi nuo jos nusigręžę (deja, yra nemažai ir tokių). Ji jau pažengė labai daug, nes parašo man ir kreipiasi, kai jaučiasi blogai ar kai abejoja.
Mano užduotis yra ją palaikyti, pastiprinti, paskatinti, nukreipti. Jokiu būdu ne nurodinėti, nesmerkti, neteisti, svarbiausia – suprasti ir tai parodyti“.
Anot Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, Lietuvoje žmonės supranta, kad smurtas artimoje aplinkoje yra blogai, tačiau apklausų rezultatai rodo, kad kaltę dėl vykstančio smurto visuomenė permeta aukai, o ne smurtautojui: kaip parodė 2017 m. atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, pusėLietuvos gyventojų mano, kad pačios moterys, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje, jį išprovokuoja, 8 ir 10 Lietuvos gyventojų tiki, kad moteris bet kada gali palikti smurtaujantį vyrą.
