Tarp dramatiškų atradimų – kapitono Edvardo Džono Smito herojiškas elgesys bei paskutiniai jo žodžiai, taip pat išgyvenusiųjų pasakojimai, nauji vaizdai ir istoriniai tyrimai. Jie susilieja į vieną išsamiausių ir emociškai stipriausių „Titaniko“ pasakojimų.
Šiandien, pasitelkus šiuolaikines skaitmenines technologijas, legendinis laivas vėl iškyla iš tamsių Atlanto gelmių – bent jau virtualiai, rašoma mirror.co.uk.
3D skenavimas atskleidžia dar nematytas detales
Naujausia „Titaniko“ nuolaužų 3D skenavimo technologija leido atkurti didelės raiškos virtualų laivo „dvynį“. Projektas, kurį įgyvendino „Atlantic Productions“ kartu su „National Geographic“, remiasi daugiau nei 700 000 vaizdų, padarytų naudojant pažangius povandeninius robotus.
Šis „Titaniko“ atvaizdavimas – tai kol kas išsamiausias bandymas pažvelgti į 3 800 metrų gylyje Šiaurės Atlanto vandenyno dugne slypintį sudužusį laivą. Anksčiau tokio tikslumo nebuvo įmanoma pasiekti dėl riboto matomumo ir pavojingų sąlygų.
„Tai tarsi nusikaltimo vieta: reikia matyti, kokie yra įrodymai, atsižvelgiant į jų buvimo vietą“, – sako „Titaniko“ analitikas Parksas Stephensonas, pridurdamas, kad norint suprasti, kas čia įvyko, labai svarbu turėti išsamų visos nuolaužų vietos vaizdą.
Kapitono paskutinės akimirkos: drąsa ir atsidavimas iki galo
Tarp 1 500 tą naktį žuvusių žmonių – ir kapitonas E. D. Smitas, kuris, pasak daugelio liudininkų, stovėjo prie vairo iki pat paskutinės akimirkos. Išgyvenusieji pasakoja, kad paskutiniai jo žodžiai buvę trumpi ir simboliški: „Būk britas.“
Tai esą buvo ramus, bet tvirtas įsakymas aplink tvyrant chaosui. Kapitoną išgyvenusieji katastrofą matė padedantį moterims ir vaikams patekti į gelbėjimosi valtis, skatino išlaikyti ramybęir atsisakė palikti savo postą.
Pasakojama, kad davęs įsakymą palikti laivą, jis dar sušuko: „Kiekvienas už save!“
Nors frazė gali skambėti dramatiškai, istorikai tvirtina, jog tai buvo įprastas jūrų protokolo šauksmas, skirtas veiksmų koordinavimui, o ne panikai skleisti.
Vienas stiuardas prisiminė matęs, kaip kapitonas nėrė į jūrą prieš pat laibui pasineriant į bangas. Kitas teigė, kad jis grįžo į vairinę ir stovėjo ten iki galo – tai scena, kuri buvo atkurta ir garsiajame filme „Titanikas“.
Pasakojimai apie kapitono herojiškumą išliko daugelio atmintyje. Vienas išgyvenęs keleivis, Robertas Viljamsas Danielis, prisiminė:
„Jis padarė viską, ką galėjo padaryti žmogus. Jis buvo drąsus iki paskutinės akimirkos. Jis stovėjo ant tiltelio ir mojavo atsisveikindamas.“
Yra teigiančių, kad paskutinis jo veiksmas buvo vaiko perdavimas į gelbėjimosi valtį. Tada jis tiesiog dingo tamsoje – ne tik kaip žmogus, bet kaip simbolis – kapitonas, ant kurio pečių gulėjo 2 200 sielų likimas.
Įdomu tai, kad E. D. Smitui tai turėjo būti paskutinė kelionė – po šio „Titaniko“ reiso jis planavo išeiti į pensiją. Tačiau vietoj išėjimo į ramybę, jis liko istorijoje kaip žmogus, likęs ištikimas pareigai iki pat pabaigos.
Skaitmeninis „Titaniko“ prisikėlimas – ne tik istorijai, bet ir mokslui
Naujai paskelbtos skenuotos nuotraukos atnaujino ne tik visuomenės susidomėjimą, bet ir tyrėjų diskusijas apie tai, kaip tiksliai subyrėjo „Titanikas“.
Išsamūs korpuso pažeidimų ir skilimo vaizdai gali padėti atsakyti į klausimus, kiek laiko įgula turėjo laiko sureaguoti po smūgio, kiek truko pats skilimas ir kaip greitai nuskendo laivagalio dalis.
Nors laivo nuolaužos guli giliai, beveik 3 800 metrų gylyje, naujausi skenavimai leidžia atkurti tikslią to vakaro įvykių eigą – beveik kinematografiškai aiškų vaizdą, kuriame galima įžvelgti ne tik metalo likučius, bet ir žmonių likimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
