O daržininkai ir sodininkai tikrai žino, kokie skausmingi gali būti bandymai išravėti augančias dilgėles.
Augalas kolonistas
Dilgėlė (Urtica) – dilgėlinių (Urticaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio urere – dilginti. Žemaitiškai dilgėlė vadinama nuotnere.
Dilgėlių gentyje yra maždaug 45 rūšys, Lietuvoje auga trys: kanapinė dilgėlė (Urtica cannabina), didžioji dilgėlė (Urtica dioica) ir gailioji dilgėlė (Urtica urens). Dilgėlės nėra daugelio žmonių mėgstamiausių augalų sąraše. Tačiau ši dilgėlinė rūšis yra daug daugiau, nei žmonės įsivaizduoja.
Pradėkime nuo pagrindinių dalykų. Dilgėlės yra agresyvios kolonistės plikose ir pažeistose žemėse. Jų ilgai išliekančios sėklos gali išbūti užmigdytos dirvoje 5 metus ar net ilgiau.
Šakniastiebinės (tarpusavyje sujungtos) šaknys, dėl kurių jas taip sunku išnaikinti iš gėlynų, yra tarsi augalo supergalia, padedanti joms greitai sukurti naujas populiacijas.
Dilgėlė – vienas iš nedaugelio augalų, kurie kontaktuodami įšvirkščia žmogui tam tikrą kiekį „nuodų“. Taip atsitinka todėl, kad dilgėlės, kaip ir medicininiai švirkštai, turi mažas ampules.
Dilgėlės dilgusis plaukelis yra panašios sandaros, kaip ir švirkštas. Pats plaukelis labai smailus – kai įduria mums į odą, labai greitai ir lengvai nulūžta bei įsminga į poodinį sluoksnį. Dilgėlė tuomet suleidžia skruzdžių rūgštį, kuri dirgina ir sukelia skausmą.
Gydomosios galios
Dilgėlės nuo seno naudojamos Europos ir kitų šalių liaudies medicinoje. Yra mokslinių įrodymų, kad dilgėlės (arba jų lapų, šaknų ir stiebų ekstraktai) gali gydyti hipertenziją (aukštą kraujospūdį) ir diabetą. Dilgėlės yra labai maistingos, jose gausu vitaminų A, B C, E ir K. Šie augalai turi daug kalio, kalcio, magnio, geležies, organinių rūgščių, todėl vartojami medicinoje ir kosmetikoje.
Nuo mažakraujystės. Lygiomis dalimis sutrinkite ir sumaišykite džiovintus dilgėlių ir žemuogių lapus (tinka vartoti ir žalius). Valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite 200 g karšto vandens ir palikite 30 min. pritraukti. Tada nukoškite ir gerkite 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Nuo avitaminozės ir mažakraujystės. Sumaišykite lygiomis dalimis dilgėlių ir juodųjų serbentų lapus. Valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite 0,5 litro karšto vandens ir palikite 20–30 min., nukoškite ir gerkite 3–4 kartus per dieną.
Skatina plaukų augimą. Dilgėlių kaukės, antpilai ir nuovirai idealiai tinka riebių plaukų ir pleiskanojančios galvos odos priežiūrai. Be to, skatina plaukų augimą, stabdo slinkimą. Skalaujami dilgėlių nuoviru, plaukai tampa švelnesni. Norint pasiekti rezultatų, būtina naudoti ilgesnį laiką – vienas skalavimas nepadės.
- Išspaustas šviežių dilgėlių sultis įtrinkite į galvos odą. Šiltai apvyniokite ir palaukite 1 val., tada išplaukite su vandeniu.
- Dilgėlių nuoviru įtrinkite plaukų šaknis: po 1 v. š. džiovintų dilgėlių ir dilgėlių šaknų užpilkite 200 ml vandens ir pastatykite pusvalandžiui į karšto vandens vonelę. Po procedūros skalauti ar nusausinti plaukų rankšluosčiu nereikia.
- Skalaukite I: saujelę susmulkintų šviežių arba džiovintų dilgėlių užpilkite 0,5 litro verdančio vandens, palaikykite 7–10 val., nukoškite ir skalaukite švarius plaukus.
- Skalaukite II: saujelę susmulkintų šviežių dilgėlių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir pusvalandį palaikykite karšto vandens vonelėje. Atvėsinkite ir sumaišykite su 3 v. š. obuolių acto.
- Kaukė riebiems plaukams: sumalkite dilgėles elektriniu smulkintuvu (jums reikės pusės stiklinės tyrelės), įdėkite 1 a. š. druskos ir viską gerai išmaišykite. Lengvais masažuojamaisiais judesiais gauta mase ištepkite galvos odą. Kad poveikis būtų geresnis, patartina galvą apsukti plėvele ir rankšluosčiu, palaikyti 15–20 min. ir išplauti šiltu vandeniu.
- Antpilas žiemai: 3 v. š. susmulkintų šviežių arba džiovintų dilgėlių užpilkite 100 ml degtinės, palaikykite keletą dienų ir nukoškite. Skystį galite įtrinti į galvos odą arba atskiesti 1 a. š. litru vandens ir skalauti plaukus.
Dilgėlė ūkyje – puiki trąša pomidorams
Žmonės paprastai dilgėlę laiko piktžole ir stengiasi rauti iš pašaknų, tačiau ji ūkyje gali būti naudinga. Jei darže ar sode auginamus augalus norime apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų, bet nenorime naudoti cheminių preparatų, tam puikiai pasitarnauja augalai, kurie savo sudėtyje turi eterinių aliejų ir toksinų, atbaidančių ar žudančių kenkėjus bei ligų sukėlėjus.
Tokios ir yra dilgėlės. Vandeninės ar fermentuotos šių augalų ištraukos bei nuovirai tikrai pagausins mūsų derlių. Jie taip pat tinka ir kambariniams augalams apsaugoti.
Dilgėlės ne tik naikina amarus, apsaugo nuo grybinių ligų, bet ir skatina daigų augimą. Patartina pasigaminti fermentuoto dilgėlių tirpalo.
Dilgėlių kotus ir lapus, kol dar nepasirodė sėklos, susmulkinkite ir sudėkite į plastikinį indą. Metalinio kibiro geriau nenaudokite, nes dilgėlės gali pradėti reaguoti su metalu ir daugybė naudingų elementų tiesiog suirs. Tada į plastikinę talpyklą įpilkite šilto (galima ir verdančio) vandens. Proporcijos – maždaug 1 kg žaliosios dilgėlių masės ir 5 l vandens, geriausiai tinka minkštas lietaus vanduo.
Kibirą uždenkite ir nuovirą palikite stovėti 14 dienų. Kasdien pamaišykite. Jeigu indą paliksite saulėje, rūgimo procesas bus trumpesnis. Jeigu norite pagreitinti procesą, galite pridėti mielių.
Pradėjusios rūgti dilgėlės skleidžia labai nemalonų kvapą. Jį galite panaikinti įmesdami valerijono šaknį, medienos drožlių. Kai pasibaigs rūgimo procesas, antpilas taps tamsus ir nustos putoti.
Gautą trąšą atskieskite vandeniu 1:10 ir tręškite pomidorus. Tręškite 1–2 kartus per savaitę apsiniaukusiomis dienomis, po lietaus ar laistydami.
Dilgėlių antpilu dirvožemį laistykite aplink augalus, po 0,5–1 litrą kiekvienam krūmui. Lapus apipurkškite kartą per mėnesį.
Nepamirškite, kad žaliąsias trąšas geriausiai naudoti aktyvaus augimo metu – pavasarį ir vasaros pradžioje, nes piktžolių antpilai padeda auginant žaliąją masę. Jau nokstant vaisiams, tokiu antpilu tręšti nereikėtų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
