Kortelės įgauna vis daugiau naujų funkcionalumų, pavyzdžiui, viename krašte padaromos įpjovos, ant kortelės pagrindinės pusės yra iškilūs taškeliai, o kortelės savininko vardas yra ne įspaustas, o atspausdintas.
Šie pakeitimai daromi dėl vienos ir tos pačios priežasties – kad akliesiems ir silpnaregiams būtų lengviau naudotis bankinėmis kortelėmis, rašo mirror.co.uk.
Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, maždaug 2,2 mln. žmonių Jungtinėje Karalystėje turi regos sutrikimų, 340 tūkst. asmenų yra akli arba silpnaregiai.
Atsukus laiką atgal dešimčia metų, dauguma debeto ir kredito kortelių buvo gana panašios formos, dydžio ir kitų savybių.
Akliesiems būdavo sunku rasti piniginėje
Tai reiškė, kad daugeliui aklųjų ir silpnaregių buvo sunku jas rasti savo piniginėje – dėl panašaus dydžio ir kitų savybių, jas buvo lengva sumaišyti su įvairiomis lojalumo kortelėmis.
Taip pat nelengva atskirti debetinę kortelę nuo kreditinės, kaip ir žinoti, kurį kortelės galą reikia kišti į kortelių skaitytuvą.
Todėl bankai, paskatinti Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) labdaros organizacijos, pradėjo diegti funkcionalumus, padedančius akliesiems paprasčiau naudotis bankinėmis kortelėmis.
Pavyzdžiui, 2015 m. „NatWest“ ir „RBS“ pradėjo gaminti debeto korteles su įpjovomis kortelės šone. Tai padeda akliesiems suprasti, kurį bankinės kortelės galą dėti į kortelių skaitytuvą. Tai taip pat padeda atskirti, kurią kortelę naudoti atsiskaitant už prekes ar paslaugas.
RNIB vadovas Davidas Clarke sakė, kad kai kurie paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, „Mastercard“, ant debeto ir kredito kortelių daro skirtingas įpjovas.
Atskirti debeto korteles nuo kredito kortelių
Kitas naudingas funkcionalumas – ant kortelės esantys iškilūs Brailio rašto taškai, leidžiantys atskirti, ar aklasis naudojasi debeto, ar kredito kortele.
Ant „NatWest“ ir „RBS“ kredito kortelių yra keturi iškilūs taškai, išdėstyti viena linija, o ant debeto kortelių yra šeši taškai, sudėlioti į stačiakampio formą. Ant visų šalyje naudojamų bankinių kortelių taškai išdėstomi remiantis tokia pačia sistema.
„NatWest“ kortelės turi ir kitų funkcionalumų, padedančių akliesiems ir silpnaregiams. Pavyzdžiui, kortelės numeris spausdinamas didesniu šriftu, kad būtų lengviau jį perskaityti, ant kortelės taip pat pateikiamas didelis bekontakčių atsiskaitymų simbolis, kad būtų aišku, kad kortele galima atsiskaityti be PIN kodo.
Debeto ir kredito kortelės gali turėti visus arba kai kuriuos iš aukščiau išvardytų funkcionalumų. Taip yra todėl, kad nėra bendro sutarimo, kokio dizaino kortelės yra patogiausios akliesiems ir silpnaregiams.
Taip yra todėl, kad kas tinka vienam, gali netikti kitam. Geras pavyzdys – kai kurie aklieji nori, kad kortelės numeris būtų įspaustas, o kiti priešingai – kad jis būtų atspausdintas.
Anksčiau ant visų bankinių kortelių numeris būdavo įspaustas, nes anksčiau daugybei operacijų atlikti skaičius reikėdavo nuskaityti fiziškai.
Dabar populiarėja skaitmeninė bankininkystė, todėl nebebūtinas reljefinis įspaudas. Kortelių tiekėjai vis dažniau renkasi spausdinti numerius ir savininkų vardus, nes, kaip teigia, tokios kortelės tarnauja ilgiau. Tačiau kai kurie aklieji renkasi, kad svarbūs duomenys būtų įspausti.
RNIB atstovas spaudai sakė: „Kai atliekame apklausas, paprastai atsakymai pasiskirsto 50 / 50. Daugeliui aklųjų patinka reljefinis įspaudas, nes tai leidžia aiškiau suprasti, kad paėmė bankinę kortelę, o ne parduotuvės lojalumo kortelę.
Tačiau yra daug žmonių, kurie kažkiek mato ir jiems geriau, kad duomenys būtų atspausdinti, o ne įspausti.“
Daugelis bankų suteikia akliesiems galimybę pasirinkti, ar duomenys bus atspausdinti, ar įspausti.
RNIB atstovas D. Clarke teigė, kad labdaros organizacija taip pat skatina bankus kortelėms naudoti kontrastingas spalvas, kad jos būtų lengviau atpažįstamos.
