Naujas Kvinslando universiteto mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino ryšį tarp obstrukcinės miego apnėjos ir padidėjusios demencijos išsivystymo rizikos.
Profesorė Elizabeth Coulson iš Smegenų instituto ir Biomedicinos mokslų mokyklos bei jos komanda nustatė priežastinį ryšį tarp žemo deguonies kiekio smegenyse miego metu ir neurodegeneracinės ligos, rašo express.co.uk.
Profesorė Coulson pažymėjo: „Mes nustatėme, kad pelėms miego trūkumas sukėlė tik nedidelį pažinimo sutrikimą. Tačiau mes sukūrėme naują būdą, kaip sukelti sutrikdyto miego kvėpavimą, ir nustatėme, kad pelėms pasireiškė paūmėję patologiniai Alzheimerio ligos požymiai.
Tai parodė, kad hipoksija, kai smegenyse trūksta deguonies, sukėlė tą pačią selektyvią neuronų degeneraciją, kuri paprastai yra būdinga demencijai“.
Tačiau dar reikia nustatyti, kaip įvairaus laipsnio hipoksija veikia ligos išsivystymo riziką. Šiuo metu atliekami ankstyvieji bandymai su žmonėmis, siekiant ištirti ryšį tarp deguonies trūkumo ir pažinimo sutrikimų.
Miego apnėjos simptomai
Profesorės Coulson pažymėjo: „Apskaičiuota, kad maždaug 50% pagyvenusių žmonių turi obstrukcinę miego apnėją, kai miego metu jų gerklės raumenys su pertraukomis susitraukia ir užblokuoja kvėpavimo takus, todėl trumpam nustojama kvėpuoti“. Deja, daugelis miego apnėjos atvejų nediagnozuojami ir negydomi, nes ryškiausi įspėjamieji ženklai atsiranda miego metu.
Tai dažnas knarkimas, oro „gaudymas“ ir tylios kvėpavimo pauzes, kurios gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Tačiau, pasak sveikatos portalo WebMD, pabudus gali atsirasti kitų patikimų įspėjamųjų ženklų:
- pabundama su labai skaudančia arba išsausėjusia gerkle,
- ryte skauda galvą,
- pabudus svaigsta galva.
NHS apibūdina miego apnėją kaip būklę, kai miego metu sustoja kvėpavimas ir po to vėl prasideda su pertrūkiais. Nors mažai tikėtina, kad miego apnėjos epizodai padarys rimtą žalą, negydoma būklė gali sukelti rimtesnių problemų. Profesorė Coulson atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi, sergantys obstrukcine miego apnėja, susirgs demencija.
„Kai kurie gydytojai pranešė, kad jų paciento atmintis pagerėjo po to, kai buvo nustatytos ir pradėtos gydyti miego problemos“, – pridūrė tyrėja.
Šiuo metu veiksmingiausias obstrukcinės miego apnėjos gydymas yra nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio aparatas (CPAP).
Ši technologija veikia išlaikant kvėpavimo takus atvirus miego metu ir leidžiant deguoniui pasiekti smegenis. Remiantis naujausiais tyrimų duomenimis, mokslininkai mano, kad mechanizmai gali sumažinti demencijos riziką pacientams, sergantiems miego apnėja. Miego apnėjos gydymas yra svarbus ne tik demencijos prevencijai.
Tai taip pat gali kompensuoti kitas komplikacijas, tokias kaip aukštas kraujospūdis, širdies ligos ir insultas. Taip yra todėl, kad dėl miego apnėjos deguonies kiekis kraujyje smarkiai sumažėja, nes nustojama kvėpuoti, todėl padidėja slėgis kraujagyslėse.
