Pomidorų derlių patariama nuimti rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Pomidorai nemėgsta darganų, ypač bijo šalnų. Jei pastaroji krimstelės, tiek iš jų ir tebus naudos – netiks nei laikyti, nei konservuoti.
Pomidorus viso derėjimo sezonu reikia rinkti kelis kartus per savaitę, nes jie greitai noksta ir perauga. Paskutinius likusius pomidorus, nesvarbu, sunokę jie ar žali, reikia nuskinti prasidėjus lietingiems orams, kai temperatūra nukrenta žemiau 6 laipsnių. Žinoma, ant krūmo prinokę pomidorai turi daugiau naudingųjų medžiagų. Jei pomidorai nespėjo prinokti, sudėkite juos į sausas medines dėžutes ir palikite nokti šiltoje, sausoje patalpoje.
Vaisius reikia nupjauti, o ne nulaužti ar nuskinti, kad nebūtų pažeidžiami lapkočiai, kuriuos pašalinus pomidorai greičiau genda. Nurinktus pomidorus reikia sudėti vienu sluoksniu į negilias dėžutes, koteliais į apačią, kad nesusispaustų ir nepažeistų kitų pomidorų odelės. Taip pomidorai ilgiau išliks švieži. Įsitikinkite, kad visi vaisiai sveiki, nes vienas supuvęs pomidoras gali pagadinti ir kitus.
Pasak žinovų, tarp eilių verta įterpti česnako skiltelių – jos saugos nuo bakterijų. Daugelis pamena, kaip rūpestingai močiutės sudėliodavo į dėžes žalius pomidorus ir uždangstydavo juos laikraščiais, esą taip geriau noks ir ilgiau neges. Laikraščiais dangstyti nerekomenduojame, o visa kita galite daryti kaip močiučių laikais.
Jei pomidorai užderėjo ypač gausiai ir yra skanūs, neprošal pasilikti vieną kitą sėkloms. Joms tinkamiausi gerai sunokę vidutinio dydžio pomidorai, užaugę ant sveikų, derlingų augalų, nuskinti nuo pirmosios ir antrosios žiedinės kekės. Nuskintus pomidorus 1–2 dienas palaikykite ant palangės, po to nuplaukite, nusausinkite, perpjaukite perpus ir išgremžkite sėklas. Jas sukrėskite į stiklo ar molio indą ir 2–3 dienas palikite rūgti savo sultyse. Paskui švariai nuplaukite, paskleiskite ant lininio ar drobinio audinio arba popierinės servetėlės ir maždaug tris savaites džiovinkite. Išdžiūvusias sėklas suberkite į popierinį maišelį ir laukite pavasario.
Skiname paprikas ir baklažanus
Šiltnamyje likusias paprikas geriausia skinti jau sunokusias. Šiuo laikotarpiu paprikos žalios arba baltos, jau užaugusios iki reikiamo dydžio. Renkant šios stadijos paprikas, jų derlingumą galima padidinti beveik du kartus. Paprikas reikia skinti su koteliais, suvynioti į popierių ir laikyti vėsioje patalpoje ne daugiau kaip pusantro mėnesio.
Žalias paprikas galima sudėti ant palangės, kad sunoktų. Ant krūmo prinokusios paprikos ilgai neišsilaiko, todėl jas reikia greitai suvalgyti. Kai oras atvėsta iki 15 laipsnių, reikia nuskinti ir apatines paprikas, nes jos nustoja augti. Paprikos kuo puikiausiai prinoksta sausoje ir vėsioje vietoje.
Baklažanai skinami ne visai prinokę, nes vaisiai greitai sukietėja, apkarsta. Turėkite omenyje, kad su vaiskočiu nuskinti baklažanai išsilaiko ilgiau. Nuskintus baklažanus reikia suvynioti į popierių ir sudėti į dėžes. Iš viršaus juos galima apibarstyti pelenais. Dėžės sustatomos tamsioje ir sausoje patalpoje. Baklažanus galima laikyti ne daugiau kaip du mėnesius. Jei baklažanai visiškai žali, o derliaus nuėmimo nebegalima atidėti, reikia išrauti visą krūmą, pakabinti šaknimis žemyn ir laikyti šiltoje patalpoje – baklažanai greitai sunoks.
Nupjauname kopūstus
Vidutinio dydžio kopūstai nuimami dviem etapais – rugsėjo pradžioje ir rugsėjo pabaigoje. Kopūstai pjaunami, kai viršutiniai lapai pašviesėja, o gūžės sukietėja ir sveria 2–3 kg. Kopūstai gali būti laikomi vos 2–3 mėnesius, tad juos geriausia užraugti.
Rugsėjo pabaigoje nuimamas žiedinių kopūstų derlius. Kopūstų galvos nupjaunamos kartu su jas dengiančiais lapais. Jei dėl kokių nors priežasčių galvos dar nesusiformavusios, o artėja šalčiai, žiedinius kopūstus galima atsargiai iškasti ir įsodinti į žemę šiltadaržyje arba į dėžes rūsyje – kopūstai toliau augs, tik reikia nepamiršti jų palaistyti.
Daržo ir šiltnamio paruošimas
Norint paruošti dirvą naujam sezonui, nuėmus derlių reikia nuravėti, perkasti, išpurenti ir išlyginti dirvožemį. Iš lysvių būtina išrauti piktžoles, surinkti sausus lapus, derliaus likučius ir kitas šiukšles. Šio darbo nereikėtų atidėlioti, nes ant pūvančių augalų liekanų gali pradėti veistis kenkėjai.
Po derliaus nuėmimo patariama sėti žaliųjų trąšų, vadinamųjų sideratų, kurie pagerina dirvos būklę, suaktyvina dirvoje esančius mikroorganizmus, užtikrina didesnį humuso ir maisto medžiagų kiekį. Sėjant sideratus labai svarbu pasirinkti tinkamą mišinį: ruošdami dirvą ridikėliams ar kopūstams, sėkite lubinius, vikius, o jei auginsite burokėlius, morkas – garstyčias.
Šiltnamio dezinfekavimas – kompleksiškas procesas, kurio metu įvertinama šiltnamio konstrukcija ir būklė, parenkami tinkami dezinfekcijos ir dezinsekcijos būdai. Visų pirma, iš šiltnamio būtina pašalinti visas liekanas ir tik tuomet naudoti cheminius preparatus. Šį darbą patariama pasilikti šiltesnei dienai, nes esant žemesnei nei 12 laipsnių temperatūrai kai kurie cheminiai preparatai tampa neefektyvūs.
Petras Klimas
