Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė papasakojo, kas tai per liga, kokiais simptomais ji pasireiškia ir kaip apsisaugoti nuo šios būklės.
Infekcinė mononukleozė – ūminė virusinė infekcija, kuria dažniau serga paaugliai ir jauni suaugę žmonės. Kaip pastebi R. Liausėdienė, ja neretai serga ypač studentai. O „bučinių ligos“ pavadinimą ji įgavo dėl savo plitimo būdo – ją sukeliantys Epštein-Bar virusai (EBV) plinta per seiles.
Virusų plitimo išvengti neįmanoma
Ligą sukeliančių virusų paplitimo mastas visame pasaulyje yra masinis – jais užsikrėtę net apie 90-95 proc. viso pasaulio žmonių.
„Sergamumas šia liga nepriklauso nei nuo rasės, nei nuo lyties. Imlumas infekcijai priklauso nuo žmogaus organizmo imuniteto – atsparumo infekcinėms ligoms.
Kūdikiai atsparūs šiems virusams, kol gauna antikūnų su motinos pienu, todėl EBV infekcija retai nustatoma vaikams iki vienerių metų“, – aiškino specialistė.
Dažniausiai šiais virusais užsikrečia vaikai iki penkerių metų, tačiau jiems paprastai nepasireiškia jokie simptomai arba sukeliami lengvos kvėpavimo takų infekcijos požymiai, pagal kuriuos infekcinė mononukleozė neįtariama.
„Jei pirmą kartą EBV užsikrečia paaugliai ar jauni suaugę asmenys (dažniausiai 15–25 metų amžiaus), didelė dalis pacientų (35–50 proc.) suserga infekcine mononukleoze, kuri gali būti sunki, vidutinio sunkumo ar lengva“, – pridūrė R. Liausėdienė.
Infekcija greičiau išplinta ten, kur yra didelės masės žmonių, pavyzdžiui, mokyklose, bendrabučiuose, kariuomenės daliniuose, o jos plitimo išvengti kone neįmanoma.
„Infekcijos šaltinis yra žmonės, sergantys ūmia ar lėtine infekcine mononukleoze, ar sveiki virusų nešiotojai. Žmonės pradeda platinti infekciją praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo.
Daugelis sveikų žmonių gali visą gyvenimą platinti virusus. Šie žmonės yra pagrindinis virusų rezervuaras, todėl virusų plitimo beveik neįmanoma išvengti“, – teigė pašnekovė.
Vis tik, šios ligos protrūkiai labai reti, o daugiau ligos atvejų registruojama atvėsus orams – rudenį ir žiemą.
Infekcinės mononukleozės simptomai
Infekcijos klasta slypi tame, kad nėra žinomas tikslus inkubacinis laikotarpis, per kiek laiko nuo viruso patekimo į organizmą pasireiškia simptomai. Manoma, kad jis gali trukti nuo keturių iki šešių savaičių.
Pirmieji požymiai dažnai būna nespecifiniai, primenantys kitas būkles: bendras negalavimas, didelis nuovargis, apetito stoka, šaltkrėtis, raumenų skausmai. Šie simptomai gali trukti maždaug vieną ar dvi savaites.
„Vėliau pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda gerklę ir galvą, „laužo“ kaulus. Temperatūra kelias dienas gali būti aukšta, vėliau nukrinta ir aukščiau 38 °C nepakyla. Karščiuojama nuo 2–7 iki 20 dienų.
Gali atsirasti negausių rausvų dėmelių ant veido, liemens ir galūnių. Oda ir gleivinė kartais truputį pagelsta.
Vienas iš dažniausių ligos simptomų yra daugelio, ypač kaklo, pažastų, rečiau kirkšnių, limfmazgių padidėjimas. Jie būna nuo žirnio iki riešuto dydžio.
Blužnis, kepenys taip pat padidėja. Gerklė ir tonzilės būna paraudę. Maždaug trečdaliui ligonių ant tonzilių atsiranda pilkšvų ar žalsvų apnašų.
Gali būti dantenų, burnos gleivinės uždegimas. Ligos įkarštyje ligoniai būna prasižioję, kvėpuoja per burną, kalba per nosį, veidas paburkęs ir kartais net smarkiai patinęs dėl limfos stazės, kaklas deformuotas dėl padidėjusių limfmazgių“, – kokie simptomai pasireiškia vardijo NVSC specialistė.
Krentant temperatūrai, susilpnėja, o galiausiai visai išnyksta anginos reiškiniai, limfmazgių patinimas gali išnykti ir po kelių savaičių, ir po trijų-šešių mėnesių, tačiau kartu mažėja ir blužnis, kepenys.
Pasakė, ką būtina žinoti
Ji pastebi, kad lengvais infekcinės mononukleozės atvejais nežymiai pakyla temperatūra, šiek tiek padidėja limfmazgiai, kartais pasitaiko ir būdingi kraujo pakitimai.
Vaikams iki 5 metų EBV infekcija taip pat dažnai nepasireiškia jokiais požymiais, tačiau, kita vertus, ją gali išduoti ir nebūdingi simptomai: irzlumas, pilvo skausmas dėl žarnų pasaito limfmazgių ar blužnies padidėjimo, gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingi požymiai.
Nuo šios infekcijos įprastai pasveikstama per dvi-keturias savaites, retai kada šios ligos simptomai užsibūna ilgiau nei keturis mėnesius, tačiau jiems užsitęsus ilgiau nei pusmetį, liga vadinama lėtine EBV infekcija.
Taip pat labai retai, tačiau pasitaiko liekamųjų reiškinių ar komplikacijų: „Labai retai gali vystytis burnos gleivinės uždegimas (stomatitas), galvos smegenų ir jų dangalų uždegimas (meningoencefalitas), inkstų uždegimas, dalinis kvėpavimų takų nepraeinamumas, plaučių uždegimas, anemija, trombocitopenija (sumažėjęs kraujo plokštelių kiekis), galvinių nervų pažeidimai.“
Nors skiepų nuo mononukleozės nėra, persirgus įgyjamas imunitetas, kuris apsaugo nuo pakartotinio simptominio infekcijos pasireiškimo.
„Susirgus infekcine mononukleoze, keletą dienų po karščiavimo išnykimo rekomenduojama nesibučiuoti su sveikais žmonėmis, nenaudoti bendrų indų“, – pataria NVSC Užkrečiamųjų ligų skyriaus patarėja R. Liausėdienė.
