Ši diena – pavasario žingsnis į šiltąją pusę. Žmonės pastebėdavo, kad būtent nuo šios dienos pasirodydavo vis daugiau pavasario požymių.
„Tai yra pavasario žingsniukas į šiltąją pusę. Sako, kad nuo šios dienos „lydeka nerštan, o gervė raistan“. Tai reiškia, kad jau prasideda pavasarinis žuvų nerštas, o gervė jau pradeda lizdui ieškot vietos. Tai labai charakteringas pavasario žingsnis“, – pasakojo etnologas.
Pempės – gamtos pranašai
Pempės laukta ne tik dėl to, kad pasveikindavo visus „gyvi, gyvi“. Ūkininkams šie paukščiai buvo tikri gamtos pranašai. Pempių buvo laukiama, kad ūkininkai pasirinktų geriausią vietą pasėliams, mat vieta, kur daugiau laiko pempės praleisdavo, pranešdavo, kokia bus vasara.
„Pempė paprastai lizdą suka netoli žmogaus dirbamų laukų, dažnai ganyklose. Žmonės žiūrėdavo, kur pempė apsistos, kur bus jos lizdelis. Jei ji dažniau būna ant kalniuko, tai reiškia, kad vasara bus lietinga ir šlapia, o jei luomelėj, tai vasara bus sausa, išdegins pasėlius. Pagal tai ūkininkas parinkdavo vietą pasėliams“, – kalbėjo L. Klimka.
Pempės diena taip pat laikyta merginų diena – tai būdavo laikas pradėti tvarkyti gėlių daželius, rūpintis sėklomis, su kitomis aptarti, kokias gėles sodins.
„Visų pirma, merginos susitikdavo, aptardavo, kokių sėklų turi darželiams, kokias gėles sodins, sės. Jau tvarkydavo savo darželius. Nežiūrėkim, kad šiandien už lango balta, pas mus bent labai naktį prisnigo, bet paprastai jau būdavo laikas pasirūpinti gėlių sėklomis ir darželiais“, – papročius aiškino etnologas.
Sutuokdavo poras
Ši diena sutampa ir su Švento Juozapo – šeimynos globėjo diena. Todėl šią dieną bažnyčia sutuokdavo poras, kurios norėjo skubiai sudaryti santuoką.
„Ji yra išskirtinė Gavėnios metu. Šitą dieną bažnyčioj sutuokdavo poras, jeigu jau nori skubiai susituokt. Padarydavo išimtį ir sutuokdavo, nepaisant to, kad per visą Gavėnios. Laiką paprastai bažnyčia sutuoktuvių neregistruoja“
Šią dieną lietuviai leisdavo sulą. Tą padaryti galite ir jūs – jau teka klevų sula, kuri šiemet ypač saldi.
„Dabar kaip tik teka klevų sula, kuri labai saldi, nes žiemą buvo šalčio. Na, o paskui greitai pradės beržų sula tekėti, tai darbymečiui jos užraugdavo visą statinaitę“, – aiškino etnologas.
Koks laukia pavasaris?
L. Klimkos teigimu, pavasaris be perstojo šviečiančia saule nelepins – oras bus permainingas. Kovas buvo itin permainingas ir toliau toks išliks.
„Daugelis kitų požymių rodo, kad bus ganėtinai permainingas pavasaris. Kovas buvo labai įvairus, daug saulėtų dienų buvo. Buvo ir kaip šiandien ar vakar, kad naktimis labai snigo, bet dieną šviesėja, liovėsi sniegas. Tokie kontrastingi dalykai“, – aiškino L. Klimka.
Etnologas teigia, kad pavasario orus žiūri pagal gruodžio mėnesio dienas, nuo šviesos dienos. Kovo permainingumą šis būdas nustatyti padėjo puikiai, tačiau L. Klimka teigia, kad balandis taip pat gali būti ne itin malonus ir saulėtas.
„Aš žiūriu pagal gruodžio mėnesio dienas, tai ten rodo, kad balandis gali būti lietingas netgi, mažai saulės, daugiau debesų“, – pasakojo etnologas.
L. Klimka taip pat pažymi, kad nuo vakar, žiūrint pagal laikrodį, diena susilygino su naktimi, o rytoj – pavasario lygiadienis.
