Apie tai, kada yra tinkamas laikas nupuošti kapus bei kapų dekoravimo tendencijas naujienų portalui tv3.lt papasakojo atsisveikinimų namų Kaune „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.
K. Jancevičiūtės paklausus, iš kur atsirado tradicija dekoruoti kapus ir kaip ji kito per laiką, ji atsako, kad nežino šios tradicijos kilmės, tačiau teigia, kad kapavietė yra vieta, kurią aplankę galime prisiminti ir pabūti su mirusiuoju.
„Natūralu, jog norisi ją puošti, rūpintis ir prižiūrėti, tokiu būdu turint „ryšį“ su joje palaidotais žmonėmis.
Kapų puošimas svarbus velionio artimiesiems. Kapo priežiūra, tvarkymas ir dekoravimas padeda išlaikyti ryšį su mirusiuoju. Tokiu būdu galime pabūti arčiau velionio ir parodyti rūpestį“, – sako K Jancevičiūtė.
Ekspertė neslepia, kad progos, kuomet puošiami kapai yra visiems gerai žinomos – Lapkričio 1-oji, Motinos diena bei Tevo diena: „Taip pat žmonės puošia kapus ir prieš velionio gimtadienį ar kitas šeimai svarbias dienas.“
Kapų puošimo tendencijos
„Kaip žinome seniau kapai buvo gausiai puošiami sodinamais augalais, vėliau ėmė populiarėti kapaviečių dengimais įvairiais dekoratyviniais akmenukais.
Paskutiniu metu pastebime sparčiai populiarėjančią tendenciją kapavietes dengti granito plokštėmis, o jas minimaliai puošti augalais vazonuose arba gėlių kompozicijomis“, – sako ji.
Karolina Jancevičiūtė teigia, kad paprastai artimieji kapus nupuošia tada kai papuošimai nuvysta, arba tada, kada gali. Moters teigimu, ne visi gyvena arti artimųjų kapų, todėl tuo rūpinasi pagal galimybes.
Seniau „Rekviem“ atsisveikinimo namų komercijos direktorės Jorūnės Jurkevičienės paklausus kokie šiuo metu populiariausi kapaviečių ir laidotuvių pasirinkimai, ji teigė kad tiek laidotuvės, tiek kapavietės yra labai įvairios. Tai priklauso nuo velionio ir jo šeimos. Tačiau galima pastebėti, kad vis labiau populiarėja kokybė, o ne kiekybė.
„Klientai vis dažniau daugiau dėmesio skiria tvaresnėms, kokybiškesnėms prekėms ar paslaugoms. Daugėja žmonių, kurie nori asmeniškų laidotuvių, o ne tokių, kaip daro dauguma, ir renkasi tai, kas iš tiesų svarbu tiek artimiesiems, tiek būtų svarbu velioniui“, – sakė Jorūnė.
J. Jurkevičienė komentavo, kad dažniausiai besikreipiantys žmonės iš viso nežino, ką daryti ir yra labai pasimetę arba žino tam tikrus veiksmus, tačiau nežino, kokia tvarka juos atlikti ir kas yra svarbiausia.
„Netektys žmonės ištinka retai ir dažniausiai netikėtai, todėl nežinomybė ir pasimetimas – visiškai normalu. Tie, kurie jau yra susidūrę su šia patirtimi ir laidotuvių organizavimu paprastai tai išgyvenę gan senai, o nuo to laiko jau daug kas būna pasikeitę. Tačiau tam ir yra laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, kurių darbuotojai suteikia visą informaciją ir kartu eina per visą organizavimo ir laidotuvių procesą“, – sakė moteris.
Kada nupuošti artimojo kapą?
Anksčiau tv3.lt naujienų portale buvo rašoma, kad pirmieji mėnesiai po žmogaus mirties – ypatingi. Kapus nukloja gėlės, žvakės. Tad ekspertės pasiteiravus, ar yra tam tikras periodas, terminas, kada šie kapinių atributai negali būti liečiami, ji atsakė, kad tokios taisyklės nėra.
„Taisyklės, kuri nurodytų, kiek laiko negalima tvarkyti kapo po laidotuvių, nėra. Pasitaiko ir atvejų, kuomet į kapines gėlės iš viso nėra vežamos. Viskas priklauso nuo velionio bei jo artimojo noro, tradicijų bei išpažįstamos religijos.
Sutvarkyti netvarkingą kapą, nuimti nuvytusias gėles bei išdegusias žvakes reikėtų visada, kuomet tai padaryti įmanoma. Galbūt žmogus, kuris lankydamas kapą paliko gėles, nebeturės galimybės sugrįžti greitu metu, todėl esant galimybei visada reikėtų kapą sutvarkyti“, – teigė moteris.
Ar ketvertinių minėjimas vis dar aktualus?
Karolina Jancevičiūtė teigia, kad nors dauguma mano, kad ketvertinių laikotarpis yra bažnyčios mokymas, kuris yra svarbus tikintiesiems, tačiau iš tiesų tai tiesiog paprotys.
„Jokio griežto reikalavimo apie tai, kad negalima liestis prie žvakių ir gėlių, bažnytiniame mokyme nėra. Tai laikotarpis, kuris yra svarbus išbūti su gedulu ir visais jo sukeltais jausmais, ramybės laikas, kuomet galima neliesti kapo ir laiką skirti susitaikymui su netektimi. Tačiau jei norisi kapą sutvarkyti anksčiau, tai tikrai galima padaryti“, – teigė ji.
Taip pat anksčiau tv3.lt naujienų portalui mergina minėjo, kad itin svarbu atsižvelgti į šeimų papročius bei religiją, mat kartais yra tikima, kad tam tikrą laiką kapas iš tiesų turėtų būti paliekamas ramybėje:
„Kai kuriose religijose tikima, kad siela iškeliauja tik po tam tikro laiko po mirties, todėl kapas turi būti paliktas ramybėje. Kitose sakoma, kad siela atsiskiria iš karto po žmogaus mirties, tokiu atveju kapo ramybės laikotarpis nėra reikalingas.“
Taip pat anksčiau ekspertė įspėjo, jog paminklo gamyba užsitęsia ir dažnai šeimos, palaidojusios artimuosius, apie paminklą ima galvoti praėjus pusmečiui ar metams. Tačiau ekspertės teigimu, tai labiau priklauso ne nuo laikotarpio, bet nuo metų laiko ir finansinių galimybių:
„Svarstant apie paminklo gamybos laiką reikėtų įvertinti ir tai, kad tuo užsiimančiose įmonėse paprastai būna gana ilgos eilės, darbų vykdymo sezonas yra gana trumpas, reikia laiko gamybai, todėl svarbu tai įvertinti ir paminklą užsakyti iš anksto.“
