Mažai kas žino, kad nutikus netikėtai nelaimei, galima sulaukti ne tik emocinės, tačiau ir finansinės savivaldybių paramos. Ką būtina žinoti netekus artimojo, dalinasi atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.
Svarbiausi dokumentai ir pirmieji žingsniai
Pasiteiravus, nuo ko reikėtų pradėti susidūrus su netikėta artimojo mirtimi, K. Jancevičiūtė teigia, kad įvykus netekčiai namuose, reikėtų nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir sulaukti, kol į įvykio vietą atvyks medikai bei policijos pareigūnai.
„Nelieskite mirusiojo kūno, kol nėra konstatuotas mirties faktas. Atvykę medikai išrašys laikinąją medicininę pažymą, o tuomet gavę ją, susisiekite su ritualines laidojimo paslaugas teikiančia įmone, kuri pasirūpins velionio transportavimu.
Tačiau, jeigu mirties aplinkybės nėra aiškios – policijos pareigūnai pasirūpins, kad velionio kūnas būtų transportuotas pas teismo medicinos ekspertus. Šiuo atveju medicininis mirties liudijimas išrašomas teismo medicinos ekspertų“, – paaiškina specialistė.
Mirus artimajam gydymo įstaigoje, medicininį mirties liudijimą išrašo dirbantys medikai. Būtent šis dokumentas – mirties liudijimas – yra pats svarbiausias. Tačiau atvykus į laidojimo namus ir pasirašant sutartį su paslaugas teikiančia įmone, laidojantis asmuo turi turėti ne tik artimojo mirties liudijimą, bet ir savo asmens dokumentą.
„Jei velionis mirė ligoninėje, reikia nepamiršti, kad ligoninės įsipareigoja laikyti velionio kūną nemokamai kelias paras. Per šį laiką artimieji gali apsispręsti kokią laidojimo įmonę rinktis. Jei netektis įvyko namuose arba slaugos namuose, kurie neturi kūno laikymui tinkamos šaltos patalpos, į laidojimo įmonę artimieji turi kreiptis tik įvykus netekčiai“, – priduria pašnekovė.
Bendravimas su laidojimo namais
Pasak K. Jancevičiutės, ritualines paslaugas teikiančių įmonių paslaugų spektras – platus. Pašnekovė teigia, kad nors apie kitų įmonių paslaugų teikimą ir tai, ko gali tikėtis artimieji, bendrai kalbėti yra sunku, tačiau ji pažymi, kad atsisveikinimo paslaugas teikiančiuose „Rekviem“ namuose specialistai pasirūpina viskuo, o klientams lieka tik priimti sprendimus.
Vis tik, specialistė pažymi, kad vienas pirmųjų klausimų, kurio velionio artimieji gali tikėtis yra apie tai, kokį laidojimo būdą šeima nuspręs pasirinkti.
„Pirmiausia reikėtų pasirinkti laidojimo būdą – kremavimą arba tradicinį laidojimą. Taip pat vėliau reikės išsirinkti ir laidojimo vietą.
Visas kitas su atsisveikinimu susijusias detales aptariame susitikimo metu, tad velionio artimiesiems neverta iš anksto jaudintis, kadangi naudojame profesionaliai parengtą klausimyną, kurio dėka paliečiame kiekvieną svarbią detalę ir niekas nelieka pamiršta“, – teigia ji.
Niekam nėra paslaptis, kad neretai paskutinis atsisveikinimas su velioniu būna sunkus ne tik emocine, tačiau ir finansine prasme. Laidotuvių paslaugas teikiantys specialistai dažnai įvardija, kad norint palaidoti žmogų, suma gali svyruoti nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų.
Pasiteiravus, kokia šiuo metu yra minimali suma, norint palaidoti artimąjį be papildomų pageidavimų, K. Jancevičiūtė sako, kad esant ribotam laidotuvių biudžetui pirmiausiai rekomenduojama rinkti kremavimo laidojimo būdą:
„Po kremavimo norintiems atsisveikinti su velionio urna, tačiau neturintiems finansinių galimybių, mes parai siūlome nemokamą Angelų salę „Rekviem“ atsisveikinimo namuose. Toks atsisveikinimas kainuotų apie 700 eurų.“
Vienkartinė laidojimo pašalpa
Susidūrus su artimojo netikėta mirtimi, finansinės pagalbos galima kreiptis į savo savivaldybę, kuri mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui skiria vienkartinę 392 eurų laidojimo pašalpą. Norint sulaukti vienkartinės išmokos, su savimi būtina turėti:
– asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
– medicininį mirties liudijimą.
Svarbu žinoti, kad laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu velionio gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, tuomet kreiptis reikėtų pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.
Pašalpa yra išmokama ne vėliau kaip per 24 val. nuo kreipimosi jeigu prašymas yra pateiktas per 10 dienų nuo mirties bei ne vėliau kaip per mėnesį, jei dėl paramos kreipiamasi praėjus 10 dienų nuo mirties. Dėl pašalpos gali kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.
Pašnekovė pažymi, kad prašymą dėl vienkartinės laidojimo pašalpos galima pateikti ne tik vykstant tiesiogiai į savivaldybę, bet ir per elektroninę socialinės paramos išmokų skyriaus sistemą: www.spis.lt.
Be to, laidojančiam mirusįjį asmenį gali būti išmokama ir mirusiajam priklausiusi pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Plačiau apie tai skaitykite Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.
Naudinga žinoti
Ištarus paskutinį „sudie“ ir sutvarkius visus laidojimui skirtus dokumentus, ateina metas išsirinkti, kur velionis atguls amžinojo poilsio. Neretai mirusįjį artimąjį šeima nusprendžia laidoti šeimos kapavietėje.
„Leidimą laidoti mirusiojo palaikus išduoda pasirinktų kapinių administracija. Turint šeimos kapą, jame laidoti artimąjį galima pateikus už kapavietę atsakingo asmens raštišką prašymą.
Neturint šeimos kapo skiriama nauja kapavietė tose kapinėse, kuriose yra laisvų laidojimo vietų, priklausomai nuo miesto – Kaune Vainatrakio (Rokų sen.) arba Žydų (H. ir O. Minkovskių g.) kapinėse“, – paaiškina pašnekovė.
Kiek asmenų gali atgulti po mirties šeimos kapavietėje, priklauso nuo to, kokio dydžio ji yra, koks išplanavimas bei prieš kiek laiko kape buvo laidoti kiti šeimos nariai: „Urnas galima laidoti toje pačioje kapavietėje arba rinktis kolumbariumo nišą.“
Atsisveikinant su mirusiuoju, neretai artimieji į įkapes įdeda jam buvusius svarbius daiktus, papuošalus. Pasiteiravus, ar yra draudimų ir specialių ribojimų, ko nereikėtų dėti į jas, specialistė teigia, kad griežtų reikalavimų nėra.
„Visgi, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad po mirties kūnas atrodo visiškai kitaip. Svarbu, kad drabužiai pilnai dengtų rankas, kojas ir kaklą, audinys nebūtų permatomas“, – priduria.
Taip pat, kai kurie neretai skuba iškart po laidotuvių rūpintis kapavietės aplinka, tačiau skubėti įvykiams už akių nevertėtų ir dėl to, kad laikui bėgant karstas pradeda irti. Irimo laikas dažniausiai priklauso nuo to, kokia buvo medienos rūšis ir kapavietės žemės tipas.
„Kai karstas suyra, žemė šiek tiek įsmunka, todėl per anksti sutvarkytą kapavietę gali tekti pertvarkyti. Apart to, konkrečių taisyklių nėra ir paprastai laukimo laikas, kad bus galima tvarkyti kapavietę, priklauso nuo velionio ir artimųjų religijos“, – pasakoja atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.
