Apie laidotuvių kainas ir augančias paslaugų kainas kalbėjomės su laidojimo namų „Rimtis“ klientų patirties valdymo vadove Rasa Kaciucevičiene ir „Re Verum“ grupę sudarančių laidojimo namų bei krematoriumų atstovu Gediminu Lekovecku.
Žvelgiant į šių dienų situaciją, bendrai sutariama, kad laidotuvių kainos šiuo metu vidutiniškai kainuoja apie 1600 eurų, tačiau kainos svyruoja nuo 1200 iki 2000 eurų.
Brango karstai ir transportas
Pavyzdžiui, Šiauliuose esančiuose „Tylos namuose“ laidotuvių kaina gali svyruoti nuo 1500 iki 1700 eurų, laidojimo namuose „Aterna“ ir „Žemaitijos gralis“ – 1300-2000 eurų, didžiuosiuose miestuose maždaug nuo 1600 iki 2000 eurų.
„Aptarus kliento lūkesčius ir pageidavimus, jam priėmus reikiamus sprendimus, tokius kaip ar žmogaus palaikai bus kremuojami ar laidojami karste, koks karstas ir / ar urna bus pasirenkami, ar prieš kremaciją artimieji norės atsisveikinti su artimuoju salėje, ar bus šarvojama tiktai urna, kokiomis gėlėmis norės puošti salę, ar pageidaus gyvos muzikos atsisveikinimo metu, ar palaikai bus laidojami į žemę, ar laikomi kolumbariume ir t. t. Nuo to ir priklauso galutinė laidotuvių kaina“, – paaiškino R. Kaciucevičienė.
Pastebima, kad šiemet labiausiai išaugo karstų, medinių urnų ir kitų medinių gaminių kainos – G. Lekoveckas skaičiuoja, kad laidojimo paslaugų kainos išaugo apie 10-15 proc., maždaug 300 eurų. Anot pašnekovo, brango ne tik karstai, bet ir transportavimo paslaugos.
R. Kaciucevičienė priduria, kad daugelis tiekėjų taip pat didino laidojimo drabužių ir avalynės kainas. Tam įtakos turėjo žaliavų, degalų ir elektros brangimas, aukštas infliacijos lygis. Ji skaičiuoja, kad prekių ir paslaugų kainos didėjo apie 10 proc., lyginant su ankstesniais metais.
„Didžiausią standartinių laidotuvių išlaidų dalį gali sudaryti karstas, palaikų kremavimo ir transportavimo kaina, duobės kasimas kapuose ar vieta koliumbariumo nišoje didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – kalbėjo laidojimo namų „Rimtis“ klientų patirties valdymo vadovė.
Dažniau renkamasi kremacija
Tačiau kinta ne tik laidojimo paslaugų kainos, bet ir tendencijos. Pašnekovai vienbalsiai sutaria, kad pastebima ryški kremavimų daugėjimo tendencija.
„Pandemija pakeitė nusistovėjusias laidojimo tradicijas Lietuvoje, padaugėjo kremavimų. Populiarėja kremavimo paslauga“, – pastebi G. Lekoveckas.
R. Kaciucevičienė skaičiuoja, kad praėjusiais metais beveik 60 proc. laidojimo namų „Rimtis“ klientų rinkosi artimojo palaikų kremavimą. Vis dažniau atsigręžiama ir į ekologiją:
„Pastebimai daugėja klientų, pasisakančių už ekologiškumą, savo artimojo žmogaus kremacijai renkasi ekologišką karstą, natūralaus audinio drabužius ar įvyniojimui skirtą natūralų audeklą, greitai suyrančias urnas.“
Ji priduria, kad trumpėja atsisveikinimo prie karsto ar urnos laikas, tačiau atsisveikinimai tampa vis labiau personalizuoti, kiekviena paskutinė valanda su artimuoju būna gerai apgalvota: subtiliai papuošiama salės aplinka, skamba gyva muzika, rodomos nuotraukos ar vaizdo įrašai.
G. Lekoveckas paantrina: „Pastebima, kad vis dažniau artimieji žino, kaip velionis norėjo būti laidojamas, belieka išpildyti mirusiojo valią.
Šarvojimo salėje vis dažniau skamba gyva muzika, rodomos nuotraukos arba sumontuota video medžiaga iš velionio gyvenimo epizodų.“
„Re Verum“ grupę sudarančių laidojimo namų bei krematoriumų atstovas pažymi ir tai, kad vis dažniau šarvojimo sales pasirenkama puošti išskirtinėmis gėlių kompozicijomis, taip pat dėmesys skiriamas kapo papuošimui po laidotuvių.
Paklausti apie tai, kaip ateinantys atsisveikinti išreiškia pagarbą mirusiajam ir paguodą šeimai, laidojimo namų atstovai sako, kad laidotuvėse vainikus išvysite vis rečiau.
„Jau kuris lakas atsisveikinti su mirusiuoju atėję žmonės savo užuojautą išreiškia ne dideliais vainikais, o tiesiog vienu gėlės žiedu“, – pastebi R. Kaciucevičienė.
Į laidotuves – su vokeliu
Su gėlių žiedais dažnas atsineša ir vokelį su pinigais – taip siekiama padėti netektį išgyvenančiai šeimai palengvinti finansinę naštą.
„Užuojauta artimiesiems išreiškiama žodžiu, apkabinimu. Netekties metu dažnai norima padėti artimiesiems – pasiūloma pagalba arba paaukojama kokia nors suma pinigų“, – sako G. Lekoveckas.
Aukos gali būti įteikiamos dvejopai – arba įteikiant vokelį tiesiai į rankas, arba įdedant pinigus į aukų dėžutę.
Nėra nustatytos sumos, kiek reikia dėti į vokelį. Pašnekovai pažymi, kad tai yra asmeninis kiekvieno apsisprendimas, dedama suma priklauso nuo finansinių galimybių.
„Tai tik vienas iš mirusiojo artimųjų palaikymo būdų, tam tikra paramos forma, kuri nėra apibrėžiama konkrečia pinigų suma ir priklauso tik nuo kiekvieno asmeninių galimybių ir pasirinkimo“, – teigė R. Kaciucevičienė.
Ji taip pat primena, kad nuo šių metų sausio 1 dienos valstybė, mirus žmogui, skiria vienkartinę laidojimo paramą, kurios dydis – 392 eurai.
„Jeigu mirusysis buvo pensinio amžiaus – išmokama vieno mėnesio dydžio mirusiajam priklausiusi pensija.
Jei įvykus netekčiai nebuvo išmokėta mirusiajam už einamąjį mėnesį pensija – papildomai išmokama dar viena pensijos dydžio išmoka.
Kartu išmokamos ir kitos mirusiajam priklausiusios išmokos: vienišo asmens išmoka ir kitos tikslinės kompensacijos“, – primena laidojimo namų „Rimtis“ klientų patirties valdymo vadovė.
