Vilniaus universiteto Botanikos sodo botanikė Teresė Jokšienė, paklausta, kaip žiemą derėtų pasirūpinti žiedus baigiančiomis numesti pelargonijomis, begonijomis, ji pirmiausia užduoda paprastą klausimą – ar turėsime laiko, noro ir tinkamas sąlygas jomis pasirūpinti?
„Mūsų gyvenimas gerėja, dažnas pavasarį galime nusipirkti naujų, tad verta, pagalvoti ar turime sąlygas laikyti jas per visą žiemą. Pelargonijos, begonijos – daugiametės gėlės, jos gali augti ne vienus metus. Tačiau žiemą nieko gražaus iš jų neturėsime, jos šiukšlina, erzina. Dėl to visada geriau pagalvoti, ar tikrai turėsime laiko užsiimti jų priežiūra. Žinoma, jei sodininkas labai darbštus ir nepritrūks laiko ir noro jas auginti – jas išsaugoti galima“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ieškokite šviesios patalpos
Jei vis dėlto nutarėte saugoti daugiamečius augalus – susitaikykite, kad tam reikės nemažai pastangų. Kalbant apie palergonijas, gerai žinoma, kad šios gėlės yra drėgmės ir šviesos mėgėjos, tad ir žiemą joms turėsite parūpinti komfortiškas sąlygas. Pirmiausia T.Jokšienė siūlo išsiaiškinti. kokioje temperatūroje galėsite laikyti pelargonijas. Jei patalpoje bus apie 18 laipsnių šilumos, tuomet iš lauko jas reikėtų parsinešti dar vyraujant šiltiems orams, kad augalui nebūtų šoko.
„Pelargonijos geriau žiemoja vėsesnėse patalpose, kuriose yra, pavyzdžiui, 14–16 laipsnių šilumos. Reikėtų nukarpyti nudžiūvusius žiedynus, lapus, patrumpinti stiebus. Vieta turėtų būti šviesi, nes jei pelargonija turės lapų, jai reikės gamintis maisto medžiagas, kad jie žaliuotų. Tam būtinas apšvietimas. Jei gėlę laikysite šiltesnėje patalpoje, ją teks dažniau lieti, nes žemė greičiau išdžius“, – dėsto botanikė.
Gumbinių begonijų gumbus, pašalinus antžeminę dalį, galima laikyti ir tamsesnėje patalpoje, garaže. Pasak T.Jokšienės, kad gumbai neišdžiūtų, juos galima apiberti durpėmis, o žiemos pabaigoje padėjus ant drėgnos žemės, pradės lysti stiebai.
Pasirūpinkite „angelų trimitais“
Jei nuspręsite per žiemą išsaugoti brugmansijas, jas būtinai turėsite pernešti į šiltesnę patalpą. „Angelų trimitais“ pramintos brugmansijos laikomos vienomis puošniausių gėlių. Šie dailūs medeliai formuojami, auginami didžiuliuose vazonuose. Lauke jos mūsų sąlygomis nežiemoja. T.Jokšienė pastebi, kad kuo ši gėlė senesnė, tuo ji didesnė, tvirtesnė ir gražesnė.
„Vasaros pabaigoje brugmansijas reikia įnešti į patalpą. Jų laikymo vieta gali būti tamsi. Nereikia išsigąsti, jei lapai nukris, tai yra natūralus procesas. Per žiemą liks tik jos stiebas, todėl labai atsargiai ją liekite, kad žemė būtų vos drėgna. Per didelė drėgmė supūdys šaknis, nes vandens garinimo per lapus nebus. Per žiemą reikia stengtis, kad stiebas liktų sveikas, nes jo viršūnėje bus sukraunami nuostabūs žiedai“, – pabrėžia botanikė.
Kaip daugelis gėlininkų įsitikino, brugmansijos auga gana greitai, todėl jas laikas nuo laiko reikia persodinti į didesnius vazonus. Ruduo šiam darbui, anot botanikės, nėra tinkamas laikas. Persodinti geriausia anksti pavasarį.
Kada iškasti kardelius?
Rugsėjo 1-osios gėle vadinami kardeliai – daugiametis, tačiau lauke nežiemojantis gumbasvogūninis augalas. Kardelių tėvyne laikoma Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija, todėl natūralu, kad lietuviškos žiemos jiems per šaltos, rudenį juos reikėtų iškasti ir laikyti namuose. Po žydėjimo palaukite apie 3–4 savaites, kol augalas pasiruoš, prikaups maisto medžiagų. Tuomet jau galėsite kasti. Kadangi gumbai yra nesunkiai pažeidžiami, kelių centimetrų atstumu nuo stiebo peiliu atsargiai riekite dirvą ir nepažeisdami iškaskite susiformavusius gumbus.
„Dar nebuvo stiprių šalnų, kardelių stiebai, lapai dar žali. Net jei jau suskubta iškasti kardelius, jų lapų nereikėtų nupjauti. Tegul maisto medžiagos nukeliauja į gumbus. Vėliau tereikės gražiai nukirpti šaknis, lapus ir švariai, sausai laikyti dėžutėje. Kardelius pavasarį sodinkite jau praėjus šalnų pavojui“, – kardelių priežiūros subtilybes atskleidžia botanikė T.Jokšienė.
Žydėjimą stabdo tik stipri šalna
Lietuvos jurginų karaliene tituluojamos biomedicinos mokslų daktarės Jadvygos Janinos Čeplinskienės sodyba kiekvieną rudenį skęsta jurginų žiedų jūroje. Didelę jų kolekciją puoselėjanti moteris sako, kad kol jurginai žydi – nė vienas sodininkas neskubės kasti jų gumbų. Anot jos – jurginų žydėjimą sustabdo tik stiprios šalnos.
„Jurginus kasu tik po stiprios šalnos. Kol kas tik buvo padvelkę šalčiu, ant lapų atsirado viena kita dėmė, tačiau jų stiebai liko nepažeisti. Tačiau pasirodžius pirmai rimtai šalnai, po kurios jurginų stiebai gali suminkštėti, ilgai laukti nereikėtų. Atsiminkite, kad jurginai neturi poilsio laiko, t. y., jeigu per dvi savaites jų neiškasite, jie pradės dygti iš naujo, pabus kitų metų pumpurai, jie norės augti“, – po rimtų šalnų neatidėlioti jurginų kasimo pataria pašnekovė.
Kaskite iš dviejų pusių
Kasant labai svarbu įrankį besti pakankamu atstumu nuo stiebo. J.J.Čeplinskienė paaiškina, kad įbedus kastuvą per arti ar per toli, gumbų kerą galima apgadinti. Rekomenduojama kasti apie 20 cm atstumu nuo stiebo, nes jurginų gumbų ilgis dažniausiai yra 5–20 cm (nors kai kurių veislių atskirų gumbų ilgis gali siekti net 40–60 cm). Kasant jurgino kerą, vienu metu šaknys keliamos į viršų, o stiebas prilaikomas ranka.
Jeigu keras yra stambus ir vienu įrankio įbedimu iškelti jo nepasiseka, reikia kasti iš priešingos pusės. Jokiu būdu negalima traukti jurgino kero už stiebo, nes yra didelis pavojus pažeisti stiebo pagrinde, ties šaknies kakleliu suformuotus kitų metų pumpurus. „Vieta tarp gumbų ir stiebo – kitų metų jurginų derlius. Jei vieną kitą gumbą perkirsime ar kitaip sužalosime, neįvyks nieko tragiško, bet jei nutrauksime stiebą – su šiuo keru galime atsisveikinti. Dėl to jurginus primygtinai rekomenduojama kasti iš dviejų pusių. Pagrindinė taisyklė – kerą iškelkite netraukdami už stiebo“, – akcentuoja mokslų daktarė.
Naujas veisles sunku išsaugoti
Nupjovę jurginų stiebus, kerų neskubėkite nešti vidun. Idealu, jei nekaitri spalio saulė juos padžiovintų. „Džiovinant jurginus svarbiausia, kad stiebo pjūvio vieta būtų apdžiūvusi. Tai labai svarbu prieš nešant į saugojimo vietą. Jeigu šlapią, nenudžiūvusį kerą nunešime į sandėliuką ar rūsį, esant netinkamai ventiliacijai įsimes pelėsis, puvinys. Jis leisis žemyn prie svarbiausios jurgino zonos – kaklelio. Kas iš to, jei liks gumbai, bet neturėsime pumpurų?“, – įspėja jurginų kolekciją puoselėjanti pašnekovė.
Nuo to, kokioje patalpoje laikysite jurginų gumbus, priklausys ir jurginų laikymo būdas. Jei patalpa šilta ir sausa, rekomenduojama jurginus įnešti su visu žemės luitu, nes tai padės apsaugoti gumbus nuo išdžiūvimo. Tačiau toks saugojimo būdas tinka ne visada. Anot J.J.Čeplinskienės, iškastą jurginų gumbų kerą reikėtų iš karto apžiūrėti, išpjauti pradėjusius gesti gumbus. Dažniausiai tai būna seni, praėjusių metų gumbai. Taip pat pašalinamos plonosios šaknys.
Jei sandėliuosite gerai nuvalytus jurginų gumbus, gali iškilti perdžiūvimo pavojus. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad naujoviškas veisles gerokai sunkiau išlaikyti sveikas nei senąsias. „Selekcininkų kryptis – įspūdingi žiedai, o ne atsparūs gumbai. Dėl to naujos veislės pasižymi prastesnėmis žiemojimo savybėmis. Jei gumbas yra plonesnis, nei, tarkime, rašiklis, jis tikrai pavasario nesulauks“, – pastebi mokslų daktarė.
Žiūri kaip į vienmetį augalą
Pašnekovė sutinka, kad jurginų saugojimas per žiemą – nemažas rūpestis ir patyrusiems sodininkams. Namų sąlygomis užtikrinti optimalią temperatūrą – sudėtinga. Anot ilgametės jurginų augintojos, šioms gėlėms idealiausia vieta žiemoti yra drėgnos ir vėsios patalpos (3–6 laipsniai šilumos, 75–85 proc. santykinė oro drėgmė) su gera oro ventiliacija. Sveiki, gerai išdžiovinti jurginų gumbai puikiai laikosi išdėlioti lentynoje vienu sluoksniu arba sudėti į dėžutes, kurios statomos viena ant kitos.
Šiltose patalpose jurginai linkę išleisti priešlaikinius ūglius. Anksti pasirodžiusius ūglius reiktų iš karto nulaužti, nes jie sekina gumbą, kuris dėl to iki sodinimo gali išdžiūti. Jurginus galima laikyti garaže, bet ne prie durų. Pageidautina, kad garažas gautų šiek tiek šilumos. Dėžutėje sukrautus jurginus galima apipilti perlitu, durpėmis, pjuvenomis, smėliu, keramzitu. Tai padės apsaugoti juos nuo puvinių, drėgmės, išdžiūvimo.
„Daug kas neturi sąlygų ir galimybių jurginus išsaugoti. Jei žmogus tai aiškiai mato – kankintis ir nereikia. Pasaulis, daugeliu atvejų, jurginus pažįsta kaip vienmečius augalus. Be to, palyginti su kitomis gėlėmis, jurginų sodmenys yra sąlyginai pigūs. Geros veislės sodmuo kainuoja tiek pat kiek petunija, todėl jei galime sau leisti juos įsigyti, kam vargintis?“ – neturint gerų laikymo sąlygų nesisieloti dėl gumbų sandėliavimo pataria mokslų daktarė J.J.Čeplinskienė.
Autorė: Monika Kazlauskaitė
