Nukritę lapai
Norėdami pagerinti dirvožemį, panaudokite nukritusius medžių lapus, kurie puikiai tinka ir kompostui. Svarbu, kad patys medžiai nesirgtų jokiomis ligomis. Nukritusius lapus permaišykite su dirvožemiu ir palikite per žiemą. Labiausiai nukritę lapai tiks tose vietose, kuriose auginamos bulvės ir įvairios daržovės.
Mėšlas
Rudenį šviežią mėšlą leidžiama įterpti ten, kur augo agurkai ir kitos moliūgų šeimos daržovės (moliūgai, cukinijos, melionai), taip pat krapai, salierai, vėlyvieji kopūstai. Jeigu mėšle daug šiaudų ir pjuvenų, pirmais metais po jo įterpimo daržovėms reikės azoto trąšų, nes grubios organinės medžiagos šutimo metu naikina azotą. Didžiausią šviežio mėšlo įterpimo naudą pajausite praėjus sezonui, kai patręštose vietose galėsite pasodinti tas pačias kultūras: agurkus, kopūstus, burokėlius, ridikėlius, žalumynus.
Mėšle paprastai būna daug piktžolių sėklų, todėl jį patogu įterpti ne pavasarį, o rudenį – didžioji dalis piktžolių suspės suželti ir jas galėsite sunaikinti perkasdami dirvą dar prieš pagrindinės kultūros sodinimą. Be to, įterpiant mėšlą rudenį, per žiemą jis prisigeria drėgmės, pamažu pradeda šusti ir gerai susimaišo su dirvožemiu.
Perpuvusį mėšlą ir subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, ir rudenį. Rinkitės jums patogesnį variantą. Paprastai po avietėmis, serbentais, braškėmis, obelimis ir kitomis daugiametėmis kultūromis perpuvęs mėšlas ir kompostas įterpiami perkasant žemę nuėmus derlių. Daugiametės gėlės organinėmis trąšomis taip pat tręšiamos rudenį. Be to, šių organinių trąšų galima nemaišyti su dirvožemiu, o išbarstyti kaip mulčią – žiemą jis apsaugos nuo šalčio.
Durpės
Durpės – dirvožemį gerinantis priedas. Žemumų durpės palengvina sunkų molingą dirvožemį, o jeigu dirva smėlinga, durpės padeda geriau sugerti drėgmę. Sausos durpės sunkiai drėksta ir labai lėtai sugeria vandenį, todėl kartais sunku jas vienodai paskirstyti dirvožemyje. Durpes patogu įterpti rudenį.
Jeigu jūsų darže dirvožemis sunkus, pravers štai toks patarimas: 4–5 litrus (puskibirį) durpių įterpkite į vieną kvadratinį metrą dirvožemio, paskui pavasarį – tiek pat durpių ar perpuvusio mėšlo ir dar kartą perkaskite. Taip dirvožemis greičiau persimaišys su organinėmis medžiagomis, bus lengviau sutrupinti didelius molio grumstus.
Dirvožemio kalkinimas rudenį
Gesintos kalkės į dirvožemį įterpiamos tik rudenį, nes jos sulėtina fosforo įsisavinimą. Siekiant nepakenkti augalams, reikia, kad po kalkinimo iki aktyvios vegetacijos pradžios praeitų keli mėnesiai. Šiais laikais dirvožemio rūgštingumui sumažinti dažniau naudojamos ne kalkės, o dolomito miltai, kreida, pelenai. Visus šiuos priedus į dirvą įterpti galima bet kuriuo metu. Dažnai tai daroma pavasarį, mat kruopščiai purenant dirvą kur kas paprasčiau kalkinančią medžiagą paskirstyti dirvožemyje. Pelenus patariama įterpti tik pavasarį – juose yra vandenyje tirpstančių maistinių medžiagų, kurias išplauna polaidžio vanduo.
Mineralinės trąšos
Daugiamečiai augalai mineralinėmis trąšomis tręšiami rudenį. Rudeninių trąšų sudėtyje turi būti ne tik fosforas ir kalis, bet būtinai ir azotas (tik kitokiomis proporcijomis lyginant su vasarinėmis trąšomis). Nukritus lapams daugiamečių augalų medžiagų apykaita sulėtėja, tačiau visiškai nesustoja. Dauguma augalų toliau naudoja azotą ir kaupia jį intensyviam augimui pavasarį.
Azotas šaltame dirvožemyje įsisavinamas labai lėtai, o jo poreikis pavasarį ypač didelis (jis ypač reikalingas vaismedžiams), tačiau pavasarinės trąšos šio poreikio negali patenkinti. Rudenį galima tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis atskirai, tačiau patogiau naudoti subalansuotus rudeninius mineralų kompleksus, kuriuos gali pasiūlyti bemaž kiekvienas trąšų gamintojas.
Elena Matiukaitė
