Ir nėra ko stebėtis, kad kai vieni augalai peržydėję ir seniai išmėtę savo vaisius kaip tikri lokiukai ruošiasi ilgam žiemos miegui, chrizantemos tarytum prieštarauja visiems gyvybės dėsniams, nes jos – trumpadieniai augalai (kaip ir soja, tabakas, ratiliai, soros, kukurūzai, kilę iš pietinių geografinių platumų, kur diena trumpa).
Kai diena ilga, šilta, auga tik stiebas ir lapai (vegetatyviniai ūgliai). Kad šios gėlės žydėtų, reikia mažiau šviesos, žemesnės temperatūros. Tada jos išskleidžia visą savo gožį.
Gimė Azijoje
Chrizantemų tėvynė – Azijos šalys: Kinija, Japonija, Indija, Korėja. Kinijoje chrizantemos žinomos nuo XV a. pr. Kr. Net vienas miestas vadinasi Ju-Xian, išvertus reiškia „Chrizantemos miestas“. Į Japoniją šios gražuolės atkeliavo VIII amžiuje.
Jei Tekančios saulės šalyje nusipelnysite pagarbos savo gerais darbais, gausite „Chrizantemos“ ordiną. Japonai Chrizantemų šventės metu gėrisi šių gėlių atspalviais ir apmąsto nueito gyvenimo kelią bei prasmę, nes to reikalauja šio renginio ritualas.
Beje, europiečiai šias gėles pradėjo auginti tik XVIII amžiuje. Chrizantemomis (chrysanthemum) jas pavadino Karlas Linėjus. Graikų kalboje žodis chrysos reiškia auksas, anthemion – gėlė. Taigi ne bet kokios, o auksinės gėlės. Tai astrinių (Asteraceae) šeimos augalai.
Chrizantemos yra vienmečiai (žoliniai) ar daugiamečiai (dažniausiai medėjančiais stiebais) augalai, pliki arba apaugę retais plaukeliais. Stiebas stačias, nedaug šakotas. Lapai plunksniškai skiautėti, išsidėstę pražangiai. Žiedai susitelkę į žiedynus – graižus, spalvotus graižus: baltus, raudonus, geltonus.
Viename graiže net iki 2000 žiedelių, kurie būna vamzdeliniai ir liežuviški (kultūrinių rūšių vamzdeliniai būna virtę liežuviškais)! Pastarieji išsidėsto ložėje – žiedynsosčio paviršiuje. Žiedynstiebį gaubia skraistlapiai, kurie sudaro skraistę. Kuokeliai 5, piestelė 1.
Net ir žiedų dydis labai įvairuoja – yra smulkiažiedžių (iki 10 cm) ir stambiažiedžių (nuo 10 cm). Žydėjimo laikas taip pat skiriasi – ankstyvosios žydi rugpjūtį–rugsėjį, vidutinio vėlyvumo – spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje, o vėlyvosios – lapkričio pabaigoje–gruodį.
Rūšių įvairovė
Gentyje apie 200 rūšių. Pagal dekoratyvinių augalų nomenklatūrą medėjančiais stiebais chrizantemos priskiriamos Dendranthema genčiai, žoliniais stiebais (dažniausiai vienmetės gėlės) – Chrysathemum genčiai. Lietuvoje galima aptikti vainikinę skaistažiedę (Chrysanthemum coronarium L.) baltais žiedais, dirvinę skaistažiedę (Chrysanthemum segetum L.) geltonais žiedais, margąją skaistažiedę (Chrysanthemum carinatum Schousb.) baltais žiedais su geltonais ir rausvais viduriukais.
Hibridinės chrizantemų veislės kilusios iš smulkiažiedės (C. indicum L.) ir stambiažiedės (C. sinense Sabine). Selekcijos tikslams naudojamos ir kitos rūšys.
Dabartiniu metu Europoje ir JAV populiariausia Skoto (Scott), 1951) klasifikacija. Chrizantemos skirstomos pagal žiedynų formą, dydį, liežuviškų žiedų formą ir išlinkimą. Kinai ir japonai turi savas klasifikacijos sistemas.
Pasaulyje auginama daugiau kaip 10 tūkst. įvairiausių veislių. Gėlininkai mėgsta ankstyvąsias stambiažiedžių chrizantemų veisles: baltais žiedais – ‘Creamist White’, ‘ Evelyn Bush’, auksiniais – ‘Tom Parce’, geltonai žaliais – ‘Rewert’, vėlyvųjų veislių geltonžiedes – ‘Boruholm Yellow’, ‘ Miss Oakland’.
Puokštėms kurti mėgstamos ankstyvosios veislės: baltažiedės ‘Reagan Elit White, rožinės ‘Reagan Improved’, geltonžiedės ‘Reagan Synny’, raudonosios ‘Refocus red’; vidutinio vėlyvumo ‘Vyron’, išsiskiriančios geltonais žiedynais su burokinėmis akutėmis, geltonžiedės ‘Fiji Yellow’, rožinės ‘Fiji Rosse’ ir baltos spalvos ‘Fiji White’.
Dauginimas
Chrizantemos dauginamos vegetatyviškai (ūgliais, atlankomis) bei generatyviškai (sėklomis). Nuskintą ūglį su 3–5 lapeliais pamerkite į vandenį (arba sodinkite į perlitą ir apdenkite agroplėvele). Po 2–3 savaičių jis išleis šaknis. Tada galėsite sodinti į durpių substratą, kurio ph 5,8-6. Sodinama 10–15 cm gylyje, įterpiant trąšų.
Jeigu skinamosios chrizantemos turi tik po vieną stiebą, daigai sodinami 15 x 15 cm, jei 2 ar 3 stiebus – 20 x 20 cm atstumu vienas nuo kito. Vazonus statykite taip, kad augalai gautų pakankamai šviesos ir nesiliestų vienas su kitu. Sodindami lauke į žemę įmaišykite daugiau komposto, o jei dirvožemis lengvas – mėšlo.
Sėklomis daugiametės chrizantemos dauginamos, kai norima sukurti naujas formas, atliekama selekcija. Beje, stambiažiedės chrizantemos sėklų neišaugina. Selekcijai naudojami cheminiai mutagenai, radiacija, natūralios – pumpurų – mutacijos bei genų inžinerija. Transgeninės chrizantemos būna atsparesnės įvairiems kenkėjams (ypač pelėdgalviams ir kitoms ligoms), tuomet mažiau reikia pesticidų.
Norėdami gauti augalą, indentišką motininiam, galime naudoti šiuolaikinius biotechnologinius metodus. Šiais metodais dauginami augalai kartu devirusuojami, neserga grybinėmis ir kitomis ligomis. Paprasčiausia dauginti in vitro stiebo atkarpomis su vienu lapeliu ir pažastiniu pumpuru, naudojant modifikuotą MS (Murashige and Skoog, 1962) mitybinę terpę.
Steriliomis sąlygomis išleidžia šaknis per 1 mėnesį, tuomet iš mėgintuvėlių perkeliami į durpių substratą ir dar 1 mėnesį laikomi drėgmės prisotintoje aplinkoje, vėliau puikiai auga šiltnamio sąlygomis.
Formavimas
Nuo krūmelių formavimo priklauso vazoninių chrizantemų grožis: jų aukštis, forma, žiedų dydis. Chrizantemas galima formuoti visą vasarą, iki rugpjūčio vidurio. Kai augalas išaugina 5–6 lapus, nugnybiama viršūnė. Jei pasodinote gegužės mėnesį, viršūnes trumpinkite net 4–5 kartus, pasodinus vėliau – 2–3 kartus.
Šiltnamyje auginamų skinamųjų stambiažiedžių chrizantemų viršūnės nugnybiamos vieną kartą ir reguliariai šalinami šoniniai ūgliai. Kad susiformuotų puošnūs žiedai, paliekamas tik vienas stiebas.
Saulėtomis, karštomis dienomis chrizantemas reikia laistyti kasdien, apsiniaukusiomis, vėsiomis – pagal poreikį, atsargiai, stengiantis, kad lapai išliktų sausi. Vandens temperatūra 18–20° C. Nepalaisčius augalų laiku, kai jie intensyviai auga, stiebai sumedėja, žiedai būna smulkesni, krūmeliai – netvirti, išsikraipę.
Atskirais auginimo tarpsniais chrizantemoms reikalinga skirtinga temperatūra: augančioms – 15–17° C, formuojantis žiedpumpuriams – 14–16° C, pradėjus skleistis žiedams – 10–12° C.
Kai šios gėlės peržydi, neskubėkime jų išmesti. Nupjaukime stiebus, kad liktų 5–8 cm ilgio stuobreliai, ir jei tai šalčiui atsparios gėlės (paprastai smulkiažiedės, kilusios iš korėjinių), palikime žiemoti lauke. Kai pašals, pamulčiuokime durpėmis ar pjuvenomis ir uždenkime eglišakiais.
Tas, kurios neatsparios šalčiams, persodinkime į didesnius vazonėlius su durpių substratu ir laikykime 1–4°C temperatūroje, retsykiais šiek tiek palaistant.
Kenkėjai ir ligos
Dažniausiai chrizantemas niokoja pelėdgalvis, persikinis amaras, blakės, baltasparniai, tripsai ir voratinklinės erkutės, įvairios grybinės ligos.
Norint įveikti kenkėjus ir ligas, būtina naikinti piktžoles, šalinti iš dirvos sergančių augalų liekanas. Augalus būtina purkšti fitoncidinių savybių turinčiais augalų nuovirais, jei tai nepadeda – insekticidais ar fungicidais.
Lapai ir žiedynai – valgomi
Indijoje, Korėjoje, Kinijoje ir kitose Azijos šalyse chrizantemų lapai ir žiedynai yra valgomi, paruošus juos kaip daržovės. Iš žiedlapių gaminamas skanus desertas.
Chrysanthemum vulgare L. europinės formos chrizantemų šviesiai žali sultingi lapai vertinami ne tik dėl ypatingo aromato, bet ir dėl to, kad turi daug vitaminų ir bioflavanoidų, daugiau nei mėtos ir melisos. Šios nuostabios gėlės lapuose randama 1,5% silicio, apie 2% kalio ir 0,5% fosforo. Silicį, susijungusį su pektinais ir fosfolipidais, organizmas pasisavina geriausiai.
Kinai nuo senų senovės šiais augalais gydo migreną, akių ligas, maliariją, alkoholizmą, skrandžio, kraujagyslių ligas. Džiovintų chrizantemų žiedų arbata gerina apetitą.
Chrizantemos priskiriamos odą galinčių pažeisti augalų kategorijai (taip pat kaip saulėgrąžos, ramunėlės, saulutės, raktažolės, narcizai, tulpės, nuodingoji gebenė, jazminas). Tai lemia tokios juose esančios medžiagos, kaip priminas, terpenai, flavonai ir laktonai.
Jei nori būti laimingas visą gyvenimą, augink chrizantemas, – byloja rytiečių išmintis. Japonams chrizantemos reiškia laimę ir sėkmę, kinams – išmintį ir ilgaamžystę.
Rasa Ryliškienė
