Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė, hortenzijas iš vazonėlių sodinti galima, mat iki žiemos daug laiko, augalai galės kiek įsitvirtinti.
Specialistė pabrėžia, kad persodinus hortenziją ar rododendrą teks apsišarvuoti kantrybe užtikrinant gerą dirvos drėgnį. „Reikės daug laistyti. Kai sausa – tris kartus per savaitę, o jei orai lietingi, gali visai neprireikti laistyti. Svarbiausia, kad augalai nejaustų vandens stygiaus“, – apie drėgmės svarbą žydintiems krūmams pasakoja dendrologė.
Apie tai, kad hortenzijoms drėgmė itin svarbi, kalba ir Vilniaus kolegijos Dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas. Jo teigimu, norint turėti stiprų ir gausiai žiedais pasidabinusį krūmą, reikia stengtis išlaikyti drėgmę dirvoje, 1–1,5 m spinduliu aplink augalą.
Šiems krūmams itin svarbi drėgmė. Kai jos trūksta, lapai greitai vysta, todėl esant sausrai būtina juos reguliariai laistyti. Karštomis vasaros dienomis reikėtų laistyti papildomai.
„Tręšti augalus reikėtų du kartus per metus – pavasarį, kai pradeda brinkti lapų pumpurai, hortenzijas patręškite mineralinėmis medžiagomis, ir vasarą, kai pasirodo žiedų pumpurai“, – pataria specialistas.
Kruopščiai persodinkite
Nuo hortenzijų persodinimo sėkmės priklausys ir tolesnė augalo priežiūra. Pasak T.Čižoko, augalas nėra labai jautrus augimo sąlygoms, tačiau reikia žinoti kelis dalykus, kaip tinkamai pasodinti hortenziją ir kokia vieta jai labiausiai tinka. „Hortenzijos geriausiai auga derlingoje, lengvoje, gerai drenuotoje ir rūgštokoje (pH 4,5–6) dirvoje. Sodinant paruoškite apie 40 cm gylio, 60 cm pločio duobę ir ją užpildykite natūraliomis durpėmis arba specialiai hortenzijoms skirtu substratu.
Jei žemė aplink sunkesnė, būtinai įrenkite drenažo sluoksnį, kad augalas neužmirktų“, – pasakoja T. Čižokas. Jis priduria, kad didžioji dalis hortenzijų rūšių ir veislių puikiai auga saulėtose ar pusiau saulėtose vietose. Hortenzijas auginant šešėlyje, jos praranda savo grožį, krūmai sukrauna nepalyginamai smulkesnius ir retesnius žiedynus.
Ką daryti nužydėjus rododendrams?
Rododendrus, anot J. Šabūnaitės, į gruntą geriausia persodinti pavasarį, tačiau jei jau aplinkybės verstų tai daryti vasarą, sodinant labai saulėtoje vietoje reikėtų padaryti pavėsį ir tris kartus per savaitę palaistyti. Vandens kiekis priklausys nuo rododendro dydžio. Maždaug metro aukščio rododendrui reikia 10–12 l vandens.
Rododendrams peržydėjus, jei nenorite, kad jie brandintų sėklas, žiedus su visu žiedynu galite pašalinti – tai padarysite su paprastomis sodo žirklėmis arba tiesiog nulaužiant ranka iki viršutinių lapų. „Nuvytę ar sudžiūvę žiedynai jokio grožio augalui neteikia, atvirkščiai – jį apsunkina. Nuskynus peržydėjusius žiedus augalui bus lengviau augti ir visą energiją skirti maisto medžiagų, vandens pasisavinimui – taip turėsite žymiai sveikesnius ir gražesnius augalus“, – aiškina T. Čižokas.
Didžioji dalis hortenzijų rūšių ir veislių puikiai auga saulėtose ar pusiau saulėtose vietose. Hortenzijas auginant šešėlyje, jos praranda savo grožį, krūmai sukrauna nepalyginamai smulkesnius ir retesnius žiedynus. Rododendras Pasak jo, rododendrams reikalinga labai didelė oro, ypač dirvos drėgmė, nes nuo jos kiekio priklauso ir augalo žydėjimo trukmė.
T.Čižokas ragina atsiminti, jog rododendrai, kaip ir dauguma augalų, nemėgsta užmirkimo. Vasaros metu labai svarbu, kad augalas nuolat gautų drėgmės, nes kaip tik antroje vasaros pusėje jis pradeda formuoti žiedinius pumpurus kitiems metams – kuo daugiau vandens augalas gaus, tuo didesni, tankesni ir gražesni žiedai bus kitais metais.
Rekomenduojama, kad suaugęs rododendras vasarą gautų apie 10 l vandens per dieną.
Nepamirškite mulčiuoti
„VikoFlora“ vadovas primena, kad po žydėjimo rododendrus rekomenduojama papildomai patręšti, nes žydėjimas iš augalo reikalauja nemažai maisto medžiagų ir vandens. Geriausia tręšti skystomis, rododendrams skirtomis trąšomis, nes taip augalas lengviau pasisavins visas jam reikalingas medžiagas.
Tręšti reikėtų iki liepos vidurio – taip augalas spės pasimaitinti iki rudens ir tinkamai pasiruošti žiemai. „Labai svarbu rudenį augalus gerai prilieti prieš įšąlant žemei. Dažniausiai rododendrai žiemą nukenčia ne nuo šalčio, o nuo išdžiūvimo. Jei augalo lapai pradeda suktis į vamzdelį, vadinasi, jam trūksta vandens.
Prieš žiemą reikėtų pašalinti sausas, pažeistas ar tarpusavyje besipinančias šakas – krūmas atrodys gražiai ir bus sveikesnis. Jei atsirado šakelių, ant kurių matosi keisti dariniai, grybai, arba šakelės pradėjo vysti, jas taip pat pašalinkite“, – pataria pašnekovas.
Rudeniop rododendrai gali pradėti mesti lapus, tačiau to išsigąsti nereikia, mat tai, anot T. Čižoko, natūralus procesas. Nukritę lapai yra savotiška apsauga nuo žiemos šalčių. Jei lapai nepatinka ir juos nugrėbiate, vietoje jų pamulčiuokite augalus rūgščiomis durpėmis, pušų spygliais ar rododendrams skirtu substratu – svarbu, kad paviršiuje nesimatytų augalo šaknys ir jos būtų apsaugotos nuo žiemos šalčių.
Vasara – kenkėjų laikas
Vasarą rododendrus ir hortenzijas puola ligos, kenkėjai. VDU Botanikos sodo specialistė pabrėžia, kad vasarą rododendrus puola baltasparniai, maži balti vabzdžiai, panašūs į museles ar kandys, apsigyvenančios apatinėje lapų pusėje. Šie kenkėjai augalą vargina siurbdami jo sultis. Jiems naikinti purškiant galima naudoti cheminius insekticidinius preparatus arba paprasčiau su vandeniu nuplauti purkštuvu. Taip pat juos galima sutrinti su drėgna medžiagine pirštine, atsargiai, nespaudžiant lapo.
„Rododendrų ir hortenzijų lapus gali apgraužti lapgraužiai, šliužai. Vis dėlto, manau, kad tai nėra problema, nes augalas nukenčia tik estetiškai.
Grybinės ligos išsiduoda dėmėmis su ryškiais apvadais, augalus galima apsaugoti ir kas keleri metai purškiant priešgrybiniais preparatais“, – nepamiršti profilaktiškai apžiūrėti augalų lapus skatina dendrologė.
Ilgo veikimo trąšų nereikia
Nors rododendrus ir hortenzijas tręšiame pavasarį, nutirpus sniegui, šį darbą galime atlikti vėliausiai iki liepos vidurio. Galima naudoti specialiai rododendrams skirtas arba hortenzijoms specializuotas trąšas. Taip pat yra bendros trąšos visiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, jų galima pasirinkti įvairių gamintojų. „Ilgalaikių trąšų nerekomenduočiau, nes jų veikimo laikas – pusė metų.
Augalai užtempia vegetacijos periodą, šaltą žiemą jauni ūgliai gali nušalti. Mūsų sąlygomis labai gerai skystos, greitai įsisavinamos trąšos. Blogiausiu atveju galima naudoti dekoratyviniams augalams skirtas trąšas, žiedų tikrai bus, svarbu rūgšti dirva ir pakankamas vandens kiekis“, – akcentuoja J. Šabūnaitė.
Atsikratykite senų lapų Kiek gausų žiedų „derlių“ turėsime priklausys ir nuo to, kaip kruopščiai atlikome namų darbus iš pavasario. Tiek rododendrus, tiek hortenzijas geriausia genėti iš pavasario, nutirpus sniegui, kai galima prieiti iki šaknies kaklelio. Genėjimas paprasčiausiai gali būti sausų šakų išvalymas. VDU Botanikos sodo dendrologės teigimu, svarbiausia, kad rododendrai būtų atlaisvinti nuo sausų šakų iki žydėjimo.
Kadangi žiedai jau būna sukrauti iš rudens, rododendrą retinti ir formuoti geriau po žydėjimo. Kai kurios rūšys ir jų veislės, pavyzdžiui, daūrinis rododendras, genint po žydėjimo skleidžia aštresnį, panašų į gailių, kvapą. Dėl jo gali skaudėti galvą, pykinti, todėl genėti verta iki žydėjimo pavasarį.
„Kai kurie pusiau visžaliai rododendrai atrodo reikalaujantys genėjimo, tačiau jiems tereikia padėti atsikratyti senų lapų. Tai galima padaryti paprasčiausiai nupurtant ar perbraukiant ranka (Rh. impeditum „Moerheim“ ir kt.).
Nužydėjus galima išskinti žiedynus, kartu ir dalį ūglių, dėl to augalas sutankės“, – pataria specialistė.
Genėti pagal veislės poreikius
Reikėtų nepamiršti ir hortenzijų genėjimo. J. Šabūnaitė rekomenduoja didžialapėms hortenzijoms iškirpti negyvus ūglius ar jų dalis. Pavasarį pradėję „judėti“ pumpurai parodo, kiek šakos gyvos, tad nereikės bijoti apsirikti, kurią šaką iškirpti. Šviesiąsias hortenzijas kas keleri metai galima nukirpti visas, paliekant nuo žemės 30 cm. O štai ąžuolialapės nemėgsta genėjimo.
Jei būtina šakeles išretinti dėl estetinio vaizdo, nukirpti reikia tik negyvas šakas ar vieną kitą šaką, nes nuo per didelio genėjimo jos gali nežydėti. Šluotelinės hortenzijos taip pat nereikalauja didelio genėjimo. „Priklausomai nuo to, kiek ir kaip genėsite, turėsite didelius ar mažus žiedus, kekių skaičių.
Paprasčiausiai reikia prisiminti, kad žydės antramečiai ūgliai“.
Mulčiuoti iš rudens
Kaip augalas bus pasiruošęs peržiemoti, pirmiausia priklausys nuo to, ar jis tinkamai persodintas.
Dendrologė sako, kad jei ruduo sausas, augalus būtina palaistyti, nes vandens trūkumas gali nukankinti augalą, ypač visžalį. „Jei rododendro šaknys paslėptos po durpėmis bent per 3 pirštus ir turite rūšį ar veislę, ištveriančią 25–30 laipsnių šalčio (japoninis, geltonžiedis, didysis ir kt.), rūpesčio jokio, bet jei turite rododendrą, kuris jautrus žemesnei temperatūrai, ant šaknų pilkite mulčio (durpių, pušų, maumedžių spyglių, ąžuolo lapų).
Toks sluoksnis neturėtų būti plonesnis nei 10 cm. Taip pat siūlau papildomai apdengti pagaliais, eglišakiais ar tinklu, kad krūmas būtų apsaugotas nuo vėjo“, – kruopščiai paruošti rododendrus žiemojimui skatina pašnekovė. Mulčiavimas žiemai aktualus ir didžialapėms hortenzijoms. Jas galima pridengti panaudojant tujos šakas, eglišakius, šiaudus.
