Pirmiausia tai priklauso nuo augalo rūšies. Yra augalų, kurie puikiai peržiemoja nedengti visai nedideliuose vazonuose ir neiššąla.
Atspariausi spygliuočiai
Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10–20 litrų talpos. Vieni atspariausių yra spygliuočiai. Kadangi daugelis pušų, kadagių bei kai kurios eglių rūšys natūraliai gamtoje iškenčia stiprius šalčius, tai ir vazonuose auginami šie augalai yra pakantūs speigui.
Pačios atspariausios yra kalninės ir paprastosios pušys; paprastieji, kazokiniai, kininiai ir gulstieji kadagiai; paprastosios ir dygiosios (arba sidabrinės) eglės. Žinoma, jeigu vienišas ir nepridengtas vazonas stovės 25–35 laipsnių šaltyje kiaurai perpučiamas vėjo – neištvers ir atspariausias augalas.
Ganėtinai atsparūs yra kai kurie lapuočiai medžiai ir krūmai, kurie natūraliai auga mūsų krašte. Tai paprastieji ąžuolai, liepos, beržai, alksniai, skroblai, klevai, uosiai, tuopos, gudobelės, taip pat šeivamedžių, sedulų, erškėčių, karklų bei kt. krūmai.
Lepiausi atvykėliai
Patys lepiausi yra visžaliai, t. y. žiemą nenumetantys lapų, ir iš šiltesnių kraštų atkeliavę augalai. Tai rododendrai, magnolijos, alyvos, budlėjos, hebės, putinai, hortenzijos ir kt. Šie augalai sunkiai žiemoja vazonuose.
Prie įstaigų į vazonus dažnai sodinamos mažosios baltosios eglutės Conicos, kartais dar vadinamos kanadinėmis, yra gana atsparios šalčiui, bet pavasarį jos pasidaro negražios dėl kitos priežasties – ankstyva pavasario saulė vasario–kovo mėnesiais nudegina jų spygliukus.
Antras svarbus dalykas lauke žiemojančiam augalui – vazono dydis. Kuo vazonas mažesnis, tuo augalui bus šalčiau. Apytiksliai apie 1 kub. m dydžio vazonų nereikia papildomai šiltinti, užteks natūralios grunto ir šaknų šilumos.
Mažesniuose vazonuose pasodintus augalus reikėtų apsaugoti. Yra saugomi du dalykai: augalo viršus, t. y. kamienas ir šakos, ir pats vazonas, kuriame auga šaknys. Jeigu turite galimybę ir vazoną galite pakelti, įkaskite jį į žemę su visu augalu iki pat vazono krašto.
Jeigu įkasti negalite, būtina imtis kitų priemonių. Tiek patį vazoną, tiek augalą galima aprišti įvairiomis šildančiomis priemonėmis – eglišakėmis, drobiniu maišu ar balta daržo plėvele.
Tinka ir kartonas ar seni laikraščiai, tik svarbu, kad jie nesušlaptų nuo kritulių. Todėl vazonas turėtų stovėti po stogeliu, nes paspaudus šalčiams šlapias popierius suledės į gabalą ir, užuot šildęs, dar labiau šaldys.
Jeigu vazonas stovi ant grindinio trinkelių, ant akmeninio ar betoninio paviršiaus arba tiesiog ant žemės, geriausia po dugnu pakišti medinę lentą, putplasčio ar plastiko gabalą, kuris neleis stipriai įšalti šaknims.
Nepamirškite palaistyti
Jeigu norite apsaugoti ne vieną, o keletą vazonų – sustatykite juos kiek įmanoma arčiau vieną šalia kito, apvyniokite baltos daržo plėvelės gabalu šonus ir uždenkite keliais sluoksniais viršų. Kitas būdas – viską kruopščiai uždangstyti eglišakėmis. Į tuščius tarpus tarp vazonų galima pripilti sausų durpių.
Žiemojantiems vazonuose augalams svarbus dar vienas dalykas, kuris kažkodėl retai prisimenamas: numetęs lapus ir užmigęs žiemos miegu augalas vis tiek vegetuoja – jis kvėpuoja ir garina drėgmę.
Tai aktualu kalbant apie tuos augalus, kurie žiemoja lauke po stogu arba dėl sandaraus uždangstymo natūraliai negauna lietaus ir sniego, galinčių sudrėkinti žemę.
Žinoma, jei vazonai stovi prie įėjimo ar kitoje viešoje erdvėje, apdangstyti skarmalais ar popieriais jie tikrai neatrodys puošniai. Tačiau eglišakės ar drobinis audeklas, ant kurių galima pakabinti ir kalėdinių puošmenų, vaizdo tikrai nesugadins. Be to, sodo ar namų ūkio reikmenų parduotuvėse galima įsigyti specialiai pasiūtų dailių apdangalų ar maišų, skirtų augalams žiemą uždengti.
Tad jeigu vazonas per žiemą išdžius – drėgmė juk pamažu garuoja net esant minusinei temperatūrai, – augalas pavasarį gali tiesiog nesužaliuoti, nes bus nudžiūvęs. Todėl bent kartą per mėnesį patikrinkite, ar žemė vazone nėra sausa, ir paliekite, kai lauke temperatūra pliusinė.
