Moters derliaus pintinėje buvo galima aptikti agurkų, įvairių formų ir spalvų pomidorų, burokėlių, svogūnų, morkų, krapų ir bulvių.
Evelina sutiko pasidalinti savo daržo istorija, papasakojo, kaip apie šiltnamį mėgsta juokauti jos vyras ir pasidalijo daržovių auginimo patarimais su kitais.
Derliaus krovė pilnas pintines
Šiuo metu visų daržininkų lysves nuklojus daržovėms, Evelina džiaugiasi, kad ji derlių pradėjo skinti šiek tiek anksčiau nei kiti. Moteris paaiškino, kad tai galėjo lemti ypatinga jos sodinama pomidorų rūšis.
Ji pridėjo, kad jos pomidorų sodinimo laikas taip pat skyrėsi nuo kitų. Tai Evelina padarė anksčiau nei įprastai daro kiti sodininkai.
„Tai mano pomidorai tik dabar pradėjo sirpti. Žinoma, auginu ir mažesnius, vyšninių pomidorų krūmelius, tai jie galbūt anksčiausiai pradėjo rodyti savo spalvą. O agurkai, kaip visada, atsirado pirmieji.
Nors šiemet vis girdžiu, kad derlius vėluoja. Man net draugės sako: „Nustok erzinti nuotraukomis, pas mane viskas dar žalia“. Tai gal šiek tiek vėliau šiemet sirpsta tų žmonių pomidorai, kurie juos sodino įprastu laiku“, – teigė ji.
Pašnekovė taip pat akcentavo, jog jos daržas yra kitoks nei pas kitus. Ji pabrėžė tai, kad labiausiai nuo kitų sodininkų skiriasi jos požiūris į daržą ir į šiltnamį:
„Pas mane daržas šiek tiek kitoks nei pas kitus. Jis man teikia labai didelį malonumą. Aišku, dėl sveikatos labai didelio daržo negaliu turėti.
Mano šiltnamiukas mažas – jis yra, berods, 2,5 ant 4 metrų. Tai ten tikrai netelpa tiek, kiek aš norėčiau turėti: įvairių veislių, spalvų ir formų.“
Pirmiausia, ką Evelina padaro sėjimo sezonu, tai sukiša rankas į žemę. Moteris pasakojo, kad taip elgiasi dėl to, nes jaučia didžiulį malonumą prisiliesti prie savo žemės.
„Tik po to imu galvoti, kas galėtų būti ne tik gražu, bet ir naudinga. Na, tai aišku: svogūnas, burokėlis, morka.“
Darže eksperimentuoja
Dar vienas ypatumas, kurį atskleidė Evelina, – jos darže ir šiltnamyje gausu įvairiausių daržovių formų ir spalvų.
Net rinkdamasi, rodos, įprastas daržoves – pomidorus, žirnius ar morkas, Evelina randa būdų, kaip paįvairinti tradicinį sodinimą: „Tą pačią morką auginant, aš nesėju mums įprastos morkos. Aš sėju jas įvairiausių spalvų.“
Ji papasakojo, jog praeitais metais augino violetinės spalvos morkas. Tačiau juokdamasi pridėjo, kad jos šeima į šias morkas sureagavo visai ne taip, kaip buvo tikėtasi:
„Su vaikais violetinės morkos nepasiteisino. Niekas iš vaikų nenorėjo tokios baltos mišrainės valgyti. Nes ji b uvo violetinė – kaip su burokėliais.“
Visgi, nors Evelinos vaikai džiugiai violetinių morkų nepriėmė, tačiau moteris neketina nutraukti eksperimentų su daržovių spalvomis. Šiais metais ji jau laukia dar kitokių spalvų morkų:
„Šiemet nusprendžiau, kad noriu turėti geltoną, oranžinę, violetinę ir baltą morkas. Ieškojau sėklų, kad būtų toks mišinys.“
Ji pasakojo, kad spalvos ir neįprastos formos jai kelią didžiulį susižavėjimą. Ji kalbėjo, jog net ir violetinius žirnius sodina.
Nors moteris nelabai juos mėgsta, tačiau žiedų spalva ir ankšties spalva atperka net skonį: „Tai mėgstu ryte prabėgti ir nufotografuoti juos. Tada pasižiūriu tas nuotraukas ir man būna taip gražu.“
Vyras mėgsta pajuokauti
„Tai čia toks hobis ir meilė viename. Tai yra grožis akims ir didelė nauda pilvui.
Bet, žinote, man vis tiek pirmu smuiku groja grožis. Su estetika ir dekoru turiu artimų reikalų, tai šiltnamyje noriu ne ką prastesnio vaizdo“, – sakė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad apie jos išpuoselėtą ir estetišką šiltnamį šeima mėgsta pajuokauti. Ji pasidalijo keliais savo vyro pastebėjimais, kurie prajuokino moterį:
„Mano vyras netgi juokiasi, sako, kad pas mane šiltnamyje reikia nusiauti šlepetes ar avimus batus. Sakau, kad taip, reikia, kai išsiplaunu (juokiasi).
Man turi būti švara, tvarka ir estetika visur, kur tik einu. Bet ten tėra keturios lysvės. Tai nėra taip jau ir sunku palaikyti tokią tvarką.“
Taip pat Evelinos vyras mėgdavo sakyti, kad juk šeima galinti visko nusipirkti: juk parduotuvėse pilna bulvių, burokėlių ir svogūnų.
Tačiau pašnekovė greit užginčydavo vyrą sakydama, kad visa prasmė yra ne pačiose daržovėse. Didžiausias malonumas yra procesas, kurio metu jos auginamos:
„Viską galime nusipirkti, bet tos meilės, to išjautimo, kai augini, tikrai nenusipirksi.“
Daržas teikia emocinę naudą
Evelina pasakojo, kad dauguma žiūri į daržą taip, tarsi jo priežiūra būtų prievolė ar katorga. Tačiau ji į šį užsiėmimą žiūri visai kitaip.
Kadangi pati yra gimusi ir augusi kaime, moteris supranta, kodėl kiti žmonės gali taip mąstyti. Visgi dabar, kai gali pati pasirinkti kiek ir ko auginti, rūpestis daržu yra visiškai kitoks:
„Pamenu, kad anksčiau tą daržą įsivaizdavome visai kitaip: kaip dideles vagas, arimus, daržovių plantacijas. Tai į ten jau eidavome ne iš malonumo jomis rūpintis.
O čia aš jau galiu savo malonumui auginti daržoves, parodyti vaikams, kad augalams reikia meilės, reikia laistymo ir rūpesčio, kad negali palikti vien tik gamtai jomis pasirūpinti.“
Evelina pasakojo, kad nors ir daug dėmesio skiria daržui, tačiau mato tame naudą. Ji pasakojo, kad didžiausias privalumas yra ne derlius, ne kas kita, o emocinė gerovė.
Apsilankiusi šiltnamyje moteris pajunta džiaugsmą. Ji taip pat yra patenkinta tuo, kad gali savo vaikams gaminti maistą iš šviežių daržovių, taip mokydama juos apie gamtą:
„Mano daržas yra labiau emocinis. Aš juo tikrai labai džiaugiuosi, atėjusi į jį – pailsiu.
O labai smagu ir tada, kai gali greitai nubėgti į daržą, išsirauti morką, išsikasti bulvę ir vaikams sriubą išvirti. Tada pasakyti jiems, kad štai, žiūrėkite, vaikai, kaip atrodo burokėlis, morka.“
Davė patarimų visiems
Pokalbio metu moteris išskyrė ir kelis patarimus kitiems sodininkams. Ji akcentavo tai, kad, visų pirma, reikia jį mylėti, kad būtų galima sulaukti derliaus: „Aš savo daržą apipilu didele meile ir rūpesčiu“.
Taip pat moteris pasakojo, kad daržovių gerovei nenaudoja jokių trąšų ir jokios pagalbos nuo kenkėjų. Ji kasmet bando su jais kovoti natūraliu būdu.
Ji pateikė pavyzdį, kaip šiemet kovojo su grambuoliais: „Aš kas rytą bėgdavau žiūrėti savo salotas, kaip jos laikosi. Apžiūrėdavau jas, pakapstydavau žemę ir, kai rasdavau grambuolių, – juos išmesdavau“.
Kadangi Evelina nenaudoja jokių papildomų priemonių savo daržui, ji tikino, kad turi ir savitą požiūrį į tai.
Dėl to į nelaimes, nugraužtus stiebelius ar pageltusius lapus žiūri visai kitaip:
„Aš tikrai myliu savo daržą, palaistau jį, paraviu. O visa kita palieku gamtai. Mano vyras sako – su gamta reikia dalintis. Tai tiek, kiek daržovių užauga, tiek man ir užtenka.“
