Tačiau, tiek laimės čia ir tebuvo, kadangi sekmadienį grįždami namo papuolėme į siaubingą audrą. Lietus kelią plauti pradėjo nuo pat Elektrėnų, važiavome autostrada ir nieko nematėme.
Aišku, lietus tai sustiprėdavo, tai susilpnėdavo, bet padangė nuolat blyksėjo. Baisu buvo ir pagalvoti, kas dedasi Vilniuje, kadangi supratome, kad važiuojame į audros centrą.
„Gėda“
Na ir ką jūs galvojate, privažiavę Vilniaus miesto ribas papuolėme į spūstį Savanorių prospekte. Galima sakyti, kad mašinos prospektu daugiau plaukė nei važiavo, kadangi visa gatvė buvo tiesiog patvinusi. Niekaip nesuprantu, kodėl metai iš metų šis prospektas vis tampa baseinu?
Ar taip sunku rasti sprendimą, kad užklupus audrai (kurios būna kasmet), būtų galima išvengti panašių įvykių? Važiavome ir galvojau, kad dar taip grįžti namo nėra tekę... Gėda...
Autorius: skaitytoja Monika
Primename, kad tai yra skaitytojo subjektyvi nuomonė ir už šio laiško turinį redakciją neatsako.
