Man 52-eji, su vyru santuokoje gyvename ilgus metus, užauginome vaikus. Esame ir buvome laimingi, tačiau vos tik susipykdavau su vyru, visą laiką pagalvodavau apie savo pirmąją meilę. Joną pamilau dar būdama visai jauna.
Tada dirbau felčere, prižiūrėjau ligonius, o jis buvo skyriaus vedėjas. Aukštas, visada švariai nusiskutęs, tvarkingai apsirengęs. Į jį tada žiūrėjo ir seilę varvino daugybė slaugytojų.
Paslapčia svajodavau, kad galėsiu kada nors su juo susidraugauti, kad jis taps mano mylimuoju. Deja, nebuvau tokia drąsi, kad galėčiau pirma užkalbinti, o jis, atrodė, visada toks užimtas, kad be popierių ir pacientų, nieko daugiau nematė.
Taigi, nors buvau ištisus metus laiminga su savo dabartiniu vyru, dažnai pasvajodavau apie Joną ir pagalvodavau, kad jis tam tikrose situacijose elgtųsi kitaip, būtų išmintingesnis, protingesnis, ne toks degtukas kaip maniškis.
Tiesa, Jono nebuvau nei karto sutikusi gal kokius 20 metų. Tik žinojau, kad jis išsikraustė gyventi į Vilnių, čia sukūrė šeimą, turi kelis vaikus.
Viskas apsivertė vieną žiemos dieną, kai su savo vyru atvažiavome į sostinę. Čia praleidome kelias dienas, turėjome reikalų ir užsukome į vieną parduotuvę apsipirkti.
Būtent joje, gėrimų skyriuje, aš pamačiau savo svajonių Joną, kadaise buvusį skyriaus vedėją... Vyrą, apie kurį ilgus metus galvojau kaip apie svajonę, kuriai nebuvo lemta išsipildyti.
Stovėjo jis krepšyje įsidėjęs kelis alaus butelius, nesiskutęs, apaugusiais plaukais, drabužiai prasti – toks visai paprastas, eilinis vyrukas.
Po susitikimo pasikeitė mąstymas
Mūsų žvilgsniai susitiko, pasisveikinome – jis mane pažino, paklausė, kaip gyvenu, o ir pats atvėrė širdį. Papasakojo, kaip išsiskyrė su žmona, kaip dirbdamas gydytoju pailsėdavo tik su taurele rankose ir kad dabar gyvena bendrabutyje vienas, darbo irgi neturi. Kokia gėda...
Po šio susitikimo mano galvoje pasikeitė daugybė dalykų – supratau, kad tas buvęs svajonių jaunikis ne toks jau ir svajonė, o ir kad mano esamas vyras yra tikrai puikus.
Taip kad, mielosios merginos, moterys, kurios pagalvojate, kad kuris nors vaikinas iš studijų ar mokyklos laikų galėtų būti geresnis partneris už jūsų esamą, gerai pamąstykite – gali būti, kad jūsų įsivaizduojama tiesa yra visiškai kitokia.
Autorius: skaitytoja Laimutė
