Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės aiškinimu, jau daugiau nei mėnesį Lietuvoje yra stebimas COVID-19 augimas.
Nors šilta, virusas elgiasi, kaip nori
Tiesa, tai, jos teigimu, nėra kažkoks eksponentinis šuolis. Vis dėlto nepaisant to, kad dabar liepos mėnuo, šiltas oras, virusas elgiasi, kaip nori, pastebėjo gydytoja.
„Nesinori vasarą, per atostogas, žmonėms šnekėti, kad neatsipalaiduokime, galvokime apie apsaugos priemones, bet vis dėlto žmonės, kurie turi tam tikrų rizikos veiksnių, jie turėtų pagalvoti, kad, nepriklausomai nuo to, kad vasara, oras šiltas, yra atostogos ir kelionės, šitas virusas neturi griežto sezoniškumo.
Taigi tos nespecifinės priemonės kaip kaukės, jei žmogus dalyvauja kokiame renginyje uždaroje erdvėje ar naudojasi viešu transportu, visiškai nepablogins situacijos, jei jis pasinaudos medicinine kauke“, – komentavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
D. Razmuvienė priminė, kad tokiose šiltose šalyse kaip Portugalija, Italija, Ispanija jau pradedamos taikyti tam tikros priemonės.
„Tam tikri reikalavimai, nefarmacinės priemonės jau pradėtos taikyti atskirose vietovėse, kurortuose, teritorijose, jau yra prašoma naudoti kaukes. Žmonės nėra to užmiršę ir nėra pasipriešinimo ir žmonės nešioja kaukes“, – pastebėjo epidemiologė.
Ji sutiko, kad jei testavimo apimtys būtų didesnės, atvejų šalyje būtų nustatoma dar daugiau. Tiesa, to daryti epidemiologine prasme nėra taip prasminga, mat yra akivaizdu, kad virusas yra gyvas ir visuomenėje plinta.
Ruošiasi atnaujintai vakcinacijos strategijai
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo patarėja Ginreta Megelinskienė taip pat priminė, kad nors ekstremalios situacijos pabaiga buvo dar gegužės mėnesį, pandemija nėra pasibaigusi.
„Tad ir tos rekomendacijos, kurios susijusios su COVID-19 valdymu, vis dar galioja – ir kaukių dėvėjimas viešose vietose, jei yra didesni žmonių susibūrimai, vis dar išlieka svarbus ir rekomenduojamas, rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir, žinoma, vakcinacija.
Manau, kad tą labai svarbu paminėti, kad žmonės, kurie yra dar nepasiskiepiję, suskubtų tą padaryti. Žinoma, ruošiamasi ir atnaujintai vakcinacijos strategijai rudens sezonui, nustatymui papildomų rizikos grupių, taip pat yra rengiamas vakcinacijos aprėpčių didinimo planas“, – nurodė ji.
Kalbėdama apie testavimą, G. Megelinskienė priminė, kad jo strategija jau yra pasikeitusi – testuojami tik simptomus jaučiantys asmenys.
„Žinoma, ruošiamasi aktyvinti ir sekoskaitos tyrimus, taip pat ir epidemijų skelbimo kriterijai yra atnaujinami, tai yra kad į gripo epidemijų skelbimo tvarką būtų integruota ir COVID-19 liga. Vykdomas intensyvus pasiruošimas, nemažai darbų jau yra padaryta, dėl nemažai dalykų, žinoma, yra diskutuojama ypač aktyviai šiuo metu“, – aiškino SAM atstovė.
Dar tariasi dėl rodiklių, kada reikėtų ribojimų
G. Megelinskienė pasakojo, kad yra numatytas epidemijų skelbimo mechanizmas, į kurį integruotas ir infekcijos valdymas ugdymo įstaigose.
„Tai reiškia, kad toliau išliks galimybė skelbti infekcijos plitimą ribojantį režimą, kas buvo ir anksčiau. Kitaip sakant, kai bus pasiekti kriterijai, ugdymo įstaiga, valdydama infekcijos plitimą, galės laikinai stabdyti ugdymą arba tą daryti nuotoliniu būdu.
Žinoma, kaip ir šiuo metu ugdymo įstaigose bus sudaryta galimybė atlikti savikontrolės testą simptomus pajutusiems asmenims. Stengiamės aktyviai komunikuoti dėl tinkamo patalpų vėdinimo, nes jis gali padėti valdyti ne tik COVID-19, bet ir kitas oro lašeliniu būdu perduodamas infekcijas“, – komentavo ji.
Paklausta, kokie būtų tie konkretūs sergamumo rodikliai, kuriuos pasiekus būtų imtasi kažkokių priemonių, SAM atstovė teigė, kad jie šiuo metu dar yra derinami.
„Šiuo atveju kalbame apie epidemijų skelbimo tvarką, kur būtų integruojami su COVID-19 liga susiję kriterijai ir peržiūrimos rekomendacijos dėl priemonių taikymo epidemijų metu. Šiuo metu gripo epidemijos skelbimo kriterijai tiek savivaldybėse, tiek šalies mastu yra nustatyti. Dabar yra diskutuojama su ekspertais, vertinama, ar tie rodikliai yra tie, kurie leistų skelbti epidemijas savivaldybių ar šalies lygmeniu ir COVID-19 atveju. Tie rodikliai yra nustatyti, bet dar galutinės diskusijos nėra įvykusios, kad galėčiau pasakyti, kokie konkrečiai yra“, – sakė G. Megelinskienė.
Adaptuotų vakcinų laukia rudenį
Kalbėdama apie rekomendacijas ketvirtai COVID-19 skiepo dozei G. Megelinskienė tikino, kad visos šiuo metu skiepijimui naudojamos vakcinos yra saugios ir efektyvios.
„Be abejo, keičiasi ir pats SARS-CoV-2 virusas. Dabar turime omikrono atmainos BA.4, BA.5 potipius, kurie plinta kitose Europos šalyse ir tampa dominuojantys. Tai jie pasižymi gebėjimu, kad gali labiau užsikrėsti ir tuos žmones, kurie yra jau persirgę arba skiepyti. Žinome ir iš ankstesnių savo patirčių, kad skiepyti asmenys gali užsikrėsti COVID-19 liga, bet jiems pasireiškia gerokai lengvesnės formos, kai kurie asmenys net nežinojo, kad sirgo šia infekcija.
Tai nuo to vakcinos ir apsaugo – sunkių formų, hospitalizacijų, mirčių. Ir dabar matome, kad sergamumo rodiklis gal ir nemažėja, bet hospitalizuotų asmenų skaičiaus, mirčių mažėjimas yra nulemtas to, kad populiacijos imunizacijos lygis pakankamai didelis ir virusui yra sunku plisti, užkrėsti asmenis, nes imlių asmenų dalis mažėja“, – aiškino ji.
SAM atstovė pridūrė, kad, be abejo, bėgant laikui vakcinų efektyvumas mažėja: „Šis dalykas jau yra ir moksliniuose straipsniuose aprašytas. Tačiau tai nereiškia, kad [efektyvumas] tampa visiškai niekiniu. Bet kuriuo atveju žmogus, susidūręs su virusu, to, kuris yra skiepytas, organizmas geba atpažinti virusą ir su juo pradeda kovoti, ir savo darbą padaro.“
G. Megelinskienė prabilo ir apie omikrono variantui adaptuotą COVID-19 vakciną, kurios laukiama rudenį.
„Šiuo Europos vaistų agentūra birželio viduryje pradėjo adaptuotų „Comirnaty ir „Spikevax“ vakcinų vertinimą. Taigi, tikimasi, kad adaptuotos vakcinos bus pradėtos naudoti jau rudenį. Apie tolimesnę vertinimo eigą informuos Europos vaistų agentūra“, – sakė ji.
Didžiausia problema – pandeminis nuovargis
Paklausta, kaip ketinama įtikinti nemažą visuomenės dalį, abejojančią antrosios sustiprinamosios dozės reikalingumu, SAM atstovė patikino, kad tai išties labai sudėtingas klausimas.
„Kiek tenka diskutuoti ir su užsienio šalių ekspertais, pandemijos nuovargis būtent šiame pandemijos etape yra įvardijamas kaip vienas pagrindinių iššūkių – tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek visai visuomenei dėl galimo didesnio užkrečiamosios ligos plitimo.
Žinoma, suprantama, kad visi yra pavargę, tačiau, kaip stengėmės sakyti ir iki šiol, taip ir dabar primename, kad pandemija nesibaigė. Nebuvo jokios pertraukos, ji visada vyko, mes kalbėjome tik apie skirtingus režimus – karantiną, ekstremalią situaciją. Bet pandemija vyksta kaip vykusi, Pasaulio sveikatos organizacija nėra paskelbusi, kad ji baigėsi“, – sakė G. Megelinskienė.
Kalbėdama apie tolesnę vakcinaciją ji pridūrė, kad dabar itin svarbu nustatyti didžiausias rizikos grupes.
„Kas dabar ir vyksta, svarbu įsivertinti, kokios grupės buvo daugiausiai užsikrėtusios, kad galbūt galėtume jas įtraukti į vakcinacijos programas. Ir, taip, komunikacija čia yra kertinis aspektas, kurį reikės įgyvendinti jau netrukus“, – sutiko SAM atstovė.
