Pokalbio metu moteris papasakojo, kas nutiko, kad butas, kurį ji kūrė savo mylimai draugei ir klientei, galiausiai patapo jos pačios namais. Taip pat atskleidė, kodėl ji visuomet gyvena tik nuomojamuose butuose.
Save vadina „pasaulio piliete“
Vos pradėjus kalbėtis Aušra papasakojo, kad asmeninio įsigyto nekilnojamojo turto Vilniuje neturi. Ji atskleidė, kad butus paskutiniu metu nuomodavosi dėl to, nes daug keliauja ir mano, kad tai normali praktika.
„Aš save vadinu „pasaulio piliete“. Esu gyvenusi daugiau negu pusę savo suaugusio amžiaus svetur ir mano visai kitas požiūris į tą prisirišimą prie nekilnojamojo turto. Kiti galvoja, kad butai ir namai yra tai, ką turime po savęs palikti. Mano supratimu, mes paliekame po savęs ne daiktus, o savo vaikus ir tai kokias vertybes juose įskiepijome.
Dažnai susiduriu su požiūriu, kad turėti savo įsigytą nekilnojamąjį turtą reiškia tarsi kažkokį statusą visuomenėje. O man yra atvirkščiai. Nenoriu prisirišti prie daikto – per didelė atsakomybė.
Nebandau savęs apgaudinėti – žinau, kad esu nenuorama, vietoje nenustygstantis, keliaujantis žmogus. Tad dar neaišku, ar aš visą laiką būsiu Lietuvoje.
Jeigu man vėl reikės iškeliauti, tai bus labai sunku tą butą, tarkime, išnuomoti. Nes aš į butą, į namą sudedu labai daug savęs. Ir, matyt, esu toks žmogus, kuris labiau prisiriša prie jausmo, o ne prie daikto. Man atrodo, kad taip ir turi būti.
Daugelis gūžčioja pečiais, kaip čia aš tokiame amžiuje vis dar nuomojuosi butus. Mano gyvenimo užsienyje patirtis parodė, kad nuomotis butus man yra labiau priimtinas variantas.
Užsienyje žmonės nuomojasi butus ir namus visą savo gyvenimą arba dalį gyvenimo, ten kur jiems tenka dirbti ar pagal šeimoje susiklosčiusią situaciją – tai yra įprastas reiškinys, bet, žinoma, ten yra kitokia nuomos sistema.
Butai, dažnu atveju, yra tušti ir administruojami nuomotojo. Žmonės atvyksta su savo daiktais, užkabina savo užuolaidas ir susikuria savo atmosferą. Jie nebijo, kad pasikeitus šeimininko nuomonei tas butas gali būti parduodamas.
Tarkim, gyvenant Švedijoje 8-erius metus teko kraustytis ne kartą ir susikurti savo namus iš naujo taip, kaip tuo metu norėjosi, – ir man tai labai priimtina. Juk gyvenimas nestovi vietoje“, – apie svarbų pasirinkimą pasakojo Aušra.
Namus įrenginėjo ne sau
Nors dabar moteris jaučiasi įkūrusi savo namus Lietuvoje, tačiau ji tikino, kad iš pradžių butą kūrė ne sau. Moteris dekoravo išskirtinį būstą savo draugei, kuri išvyko dirbti į užsienį.
„O čia istorija tokia, kad aš butą kūriau savo labai artimai draugei. Šitas butas tarytum yra mano iš jausminės pusės, nes prieš daug daug metų aš dalyvavau šito buto grožio konkurse (juokiasi). Jis nugalėjo, nes mes jį išsirinkome. Čia buvo maždaug 10 metų atgal.
Tada aš tą butą, kadangi dirbu interjero dizainere, įrengiau taip, kad draugei ir klientei būtų jauku jame gyventi. Čia padarytas perplanavimas, mano subraižyti, integruoti baldai, lentynos. Čia viskas yra mano (juokiasi)“, – istorija dalijosi kūrybininkė.
Paklausta, ar norėjo papildomų pokyčių namuose, kai atsikraustė į juos gyventi, Aušra atsakė, kad esminių pokyčių tikrai nenorėjo. Moteris tikino, kad būtent jos į butą atsivežtos detalės sukūrė jaukumą ir asmeniškumo jausmą bute:
„Tie pokyčiai yra, aš atvažiavau čia su savo daiktais. Ji išvažiuodama savuosius išsivežė, tik paliko savo lovą ir sofą. Bet pianinas, kita sofa, visos dekoracijos detalės yra mano. Galvodami apie nuomojamą butą, žmonės mano, kad nuomojame bute ateini ir randi viską. Tačiau tada tame „viskame“ reikia gyventi, o tai nesi tu.
Aš kaip tik galvoju, kad mes atsinešame savo daiktus, netgi paprašau, kad šeimininkai savo baldus išsivežtų, nes taip aš susikuriu savo namus. Ne butas mane renkasi su savo baldais ir įkalina, o aš renkuosi butą.“
Namų sienos – baltas popieriaus lapas
Aušros namuose vyrauja karališkai pilkšva spalva. Moteris pasakoja, kad ši spalva jai suteikia tarsi švarų gyvenimo lapą, kuriame gali kurti.
„Kodėl tokia spalva? Namas statytas 20 amžiaus pradžioje – to laikmečio senamiesčio namų fasaduose dominavo pilkšvos ir baltos spalvos deriniai, o tai sukuria švaros, iškilmingumo, didingumo pojūtį. Atsižvelgdama į tai perkėliau šių spalvų derinį ir į interjerą“, – paaiškino ji.
O detales namuose moteris apibūdino kaip drabužį, kuriuo ji prisistato žmonėms. Pasak jos, tai vienas nebrangių ir greitai pakeičiamų būdų pakoreguoti savo namus taip, kaip juos norima matyti.
„Detalės yra tai, ką mes galime labai greitai pakeisti, jeigu mums atsibos ar tiesiog norėsis atsinaujinti pagal esamą nuotaiką. Aš turiu reikšmingų menininkų ir pačios tapytų darbų, kurie kalba apie mane, kaip apie asmenybę, kas man yra svarbu.
Man namai yra tarsi drabužis. Jeigu tu su drabužiu išėjęs į lauką komunikuoji pasauliui, kas tu esi ir kas tau svarbu, tai namuose tas pats – pasikvietus svečią, namai komunikuoja apie tavo asmenybę.
Bet negalvokite, kad štai pasidarėte kažką namuose ir iškart bus „oho“. Ne. Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį, ar tai komunikuoja apie jus, kaip apie asmenybę, ar tai yra harmoninga, ar tai tėra mados šauksmas.
Vėlgi, aš dirbu toje srityje, aš žinau, kaip reikia kurti namus. Dažnai žmonės, susikūrę namus sekdami tik „einamosios mados“ principu pamato, kad ne visai gerai gavosi, nes tai neturi nieko bendro su jais. Tada raginu kažką keisti, pavyzdžiui, įsigyti paveikslų, pakeisti šviestuvus, kilimą, juk tai ne tiek ir daug kainuoja. Arba pervilkti sofą, kas irgi ne tiek ir daug kainuoja“, – požiūriu ir patarimais dalijosi pašnekovė.
Svarbiausias namų akcentas – pianinas
Paklausta apie detalę, be kurios neįsivaizduotų savo namų, Aušra papasakojo apie pianiną. Ji tikino, kad šis daiktas turi istoriją ir visuomet į naujus namus keliauja su ja.
„Papasakosiu, kaip tie baldai keliauja su manimi. Pianino istorija iš tiesų yra labai įdomi. Buvo toks etapas, kai aš iš Švedijos veždavau baldus su istorijomis. Šiame bute jų irgi yra. Kadangi mūsų draugystė su butą išnuomojusia drauge tęsėsi 19 metų, tai per šiuos metus daug kas atsirado jos namuose.
Tad ir pianinas atkeliavo iš Švedijos. Aš važiavau su savo bičiule jo parsivežti, plukdžiau jį per visą Baltijos jūrą, kad tik jis saugiai pasiektų namus.
Jis buvo parvežtas mano mergaitei, kuri dabar daugiau laiko gyvena svetur. Pamenu jos žodžius, kai ji pasakė, kad galiu viską parduoti, bet pianino ne. Pažadėjau ir to pažado laikausi. Jis keliauja su manimi“, – šyptelėjo kūrybininkė.
Aušra tikino, kad neretai ir ji pati prisėda prie pianino klavišų. Tuomet muzika suskamba visuose namuose ir atneša į juos šviesios energijos: „Prisiliečiu prie klavišų ir aš, nes esu profesionali pianistė. Visgi, palyginus, retai kada prie jų prisėdu. Matyt, tam turi ateiti laikas. Manau, kad tai sukelia tam tikrą emociją. O man namai ir yra emocija, kaip ir visas kitas likęs pasaulis.“
Turi savo mėgstamus ritualus
Aušra pasakoja, kad ji namų neįsivaizduoja ir be ypatingų ritualų. Moteris tikina, kad šie ritualai padeda jai ne tik mėgautis ir grožėtis gyvenamąja vieta, bet ir suteikia energijos.
„Aš turiu tokį ritualą. Namuose man turi būti gera garso aparatūra, nes labai myliu muziką. Tad pirmasis žingsnis išlipus iš lovos yra įsijungti muziką arba radijo stotį.
Be muzikos neįsivaizduoju savo erdvės, savo gyvenimo. Tą patį sako ir mano pavardė – Muzikevičiūtė", – juokavo moteris.
„Taip pat aš gyvenu tokį nuostabų gyvenimą, kai atsikėlusi iš ryto galiu sau leisti padaryti rytinę mankštą. Tad nepaisant to, kaip anksti turiu keltis, visada ją pasidarau. Man tai yra dienos energijos dozė. Ji trumpa, bet aš žinau, kaip ji man veikia.
Žinote, net būna, kad aš ateinu pas jaunus žmones į kolegiją, kur dėstau, ir studentai ankstyvą rytą visiškai užsimiegoję. Jų klausiu: „Kas su jumis ne taip?“. Jie sako: „Dėstytoja, kas su jumis ne taip? Už lango sninga ir tamsu, o jūs čia trykštate energija.“ Mano atsakymas: „Ryte padariau mankštą““, – džiūgavo Aušra.
„Ką dar vertinu šitame bute – vonios ritualą. Mano išplanuotame vonios kambaryje vonia atsirado prie lango. Prisileidžiu vandens, įsilašinu eterinių aliejų, užsidegu žvakes, ir atsigulusi stebiu medžių šakas, kurios remiasi į langą – pavasarį sprogstančias, vasarą sužaliavusias, žiemą apsnigtas... Medituoju ir čia gimsta mano naujos idėjo“, – idiliška kasdienybe pasidalijo ir baigė pokalbį Aušra.
