Kaimo turizmo sodybos „Liepų krantas“ įkūrėjai Tomas ir Jūratė Pocevičiai to ir siekia – pasiūlyti žmonėms išskirtinį poilsį.
Papildoma veikla
Jau ketvirtus metus svečius atšvęsti, pailsėti ar tiesiog atitrūkti nuo kasdienybės priimanti pora apie apgyvenimo verslą svajojo dar studijuodami Jungtinėje Karalystėje. Ten jie išvažiavo mokydamiesi kolegijoje ir nors teko užsienyje pagyventi ne vienerius metus, pasilikti širdis netroško.
„Žinojome, kad grįšime. Turėjome planą chuliganą – grįžti čia kažką veikti, statyti, o kai turi mintį, turbūt tai ir pritrauki. Taip ir atsidūrėme šalia Miroslavo“, – pasakoja Alytaus rajone augusi Jūratė.
Tomas – tikras alytiškis, kurio seneliai turėjo čia sodybą. Seneliai mirė, niekas sodybos neperėmė, tad ji dešimtmetį apaugo žolėmis, stovėjo apleista ir vėjo perpučiama.
„Pirmiausiai, nusprendėme pasistatyti namą savo šeimai. Pradėjome tvarkytis aplinką, ežerėlio pakrantę ir galvojome, ką daryti su likusiais pastatais. Stovėjo apleista senelių sodyba ir pirties pastatas. Nekilo ranka griauti, kai jau viskas pastatyta, todėl nusprendėme sutvarkyti, o tada – pabandyti nuomoti“, – verslo pradžią prisimena Tomas.
Vieni apsilankė, kiti, visi gyrė ir taip jau ketvirtas sezonas, kaip kaimo turizmo verslas tapo svarbia šeimos dalimi. Tomas ir Jūratė turi ir „normalius“ darbus: ji dirba IT srityje, jis – transporto vadyboje, bet nors biurai yra ir mieste, dažniausiai pora dirba iš namų.
Vieta įdomi lankytojams
Kasmet vis ką nors sodyboje šeimininkai pagerina – šį sezoną atidarė dar vieną pastatą su nedidele pokyliu sale, kur telpa 40 svečių. Pakrantėje atsirado lieptas, kubilas, tinklinio aikštelė. Šaltajam sezonui besiruošiant svečių laukia ir garuojanti burbulinė vonia, šildoma elektra.
„Mums svarbu, kad svečiai turėtų visą reikiamą komfortą, tad kambariai atskiri, su kondicionavimo sistema. Neturime tikslo tik paimti pinigus – norime, kad žmonės grįžtų, patirtų geras emocijas ir negailėtų gerų atsiliepimų. Siekiame, kad būtų taip, kaip patys norėtume rasti“, – įsitikinęs T. Pocevičius.
Pastangos atsiperka – klientų „Liepų krantas“ vasarą turi kiekvieną dieną, jie sugrįžta ir šaltuoju metų laiku. Norintys dar turi progą čia atšvęsti Naujuosius metus, nes ši data vis dar laisva.
„Svečiams patinka ir tai, kad aplink netrūksta lankomų objektų. Šį savaitgalį atvažiuoja kompanija iš Vilniaus, paklausė ką dar veikti?
Pradėjau vardinti ir Metelių regioninį parką, Kumečių krioklį, Kurnėnų mokyklą, galime užsakyti dzūkiškų bandų degustaciją, tai jie labai patenkinti tokia pasiūla. Žmonės nebenori vien sėdėti ir gerti“, – džiaugiasi pora.
Svečiai netrukdo
Pradėdami verslą pora pasidomėjo ir kaimo turizmo sodybų rinka Alytaus regione.
„Daugiausiai čia orientuota į vestuves ir dideles kompanijas – mažoms šventėms vietų nebuvo ką pasirinkti“, – pastebi Jūratė.
Pora augina dukras Auksę ir Emą, kurios net ir susitvarkyti po svečių tėvams padeda. Žinoma, už simbolinį mokestį.
Ar netrukdo gyventi šalia baliavojančių kompanijų, teiraujamės.
„Nuo požiūrio priklauso – trukdo tiems, kas nemoka dalintis. Mes džiaugiamės, kai kažkas pas mus atvažiavę – triukšmo nesigirdi, nes ir langai ne į tą pusę, ir pušys užstoja. Savaitgaliais ir patys mėgstame išvažiuoti, tad tikrai mums netrukdo“, – kalba Tomas.
Pocevičiai džiaugiasi, kad ir jų klientai sąmoningi, nesiautėja ir sodybos neniokoja.
„Taurę sudaužyt ar kažką sulaužyt visiems pasitaiko. Mane stebina žmonių pasakojimai, kaip kitose sodybose šeimininkai pro langą seka ar dėl sudaužytos lėkštės triukšmą kelia. Jei viskas apie pinigus, žmogus nenusiteikęs dalintis, tuomet gal ir taip, bet mūsų tikslas kitoks“, – šypsosi Jūratė.
Į miestą netraukia
Ateities planų taip pat netrūksta. Pasirodo, sodybos dizaineris – pats T. Pocevičius, kuris ir norėjo, kad dizainas išsiskirtų iš aplinkos, leistų žmonėms bent kelias dienas pasijusti kažkur kitur.
Aprimus svečių sezonui darbuojasi buldozeris – tvarko kitą didžiulio tvenkinio krantą, kur išdygs dar vienas namelis.
„Norime dabar pastatyti tokį, kur tilptų tik šeima arba pora, kuri nori pabūti nuošaliai, pailsėti gamtoje ar darbostogoms persikelti. Interneto ryšys čia puikus“, – kvatoja IT specialiste dirbanti Jūratė.
Siekiamybės, kad tai taptų pagrindine veikla nėra, bet jei taip nutiks – Pocevičiai džiaugsis ir tokia gyvenimo dovana.
„Mes mėgaujamės ir tuo, ir tuo – nei pagrindinis darbas, nei sodyba nėra našta. Buvo daug komentarų, kam jūs į tą kaimą keliatės, bet mes patenkinti. Mergaitės mokyklą ir būrelius lanko Alytuje, po jų eina pas močiutę, bet į miestą kol kas kraustytis nesinorėtų“, – pabrėžia Pocevičiai.
Šaltinis: Dzūkijos veidas
