Šįkart naujienų portalo tv3.lt skaitytojus mintimis į savo sodybą pakvietė pasisvečiuoti Julija. Ji pasakojo, kad sodybos aplinką pradėjo gražinti dar prieš 15 metų, tad šis vaizdas – ilgamečio triūso rezultatas.
„Sodybos aplinką pradėjau kurti maždaug prieš 15 metų. Šie namai yra mano tėvų namai, aš ten gyvenau visą gyvenimą, mes aplinką po truputį šeimoje tvarkėme, tačiau visas grožis atėjo su laiku.
Iš pradžių buvo vienas mažytis gėlynas, vėliau prisidėjo vis daugiau gėlių ir ėmiau plėstis, plėstis, jų atsirado vis daugiau ir daugiau. Vis tik nebuvo taip, kad iškart būčiau norėjusi gėlynų, visa tai turėjo ateiti per laiką“, – apie sodybą pasakojo Julija.
Idėjos gimsta galvoje
Sodybos šeimininkės pasiteiravus, iš kur pas ją atsiranda tiek daug minčių, kaip pagražinti vieną ar kitą sodybos kampelį, ji atskleidė savo paslaptį.
Pasak jos, kelias nuo minties iki veiksmo – visai neilgas, nes ji linkusi čia ir dabar imti įgyvendinti savo troškimus.
„Dabar esu priėjusi tokį laiką, kad prisėdu ant suoliuko, pasižiūriu į tolį ir jau planuoju, kur čia bus sekantis gėlynas. Tada imu kastuvą ir pradedu kažką krapštyti ir kurti. Visas idėjas aš galvoju pati, tai kas šauna į galvą, tą ir darau. Niekada nieko nepiešiu, turiu gerą vizualizaciją.
Atsimenu, iš pat pradžių visur aplinkui buvo daržai ir veja. Tad pradėjome tvarkyti sodybą nuo vejos, o vėliau jau norėjosi tą aplinką tarsi „įrėminti“, t. y. nesinorėjo žvelgti į sklypą ir jį visą matyti, norėjosi, kad akis, apžvelgdama valdas, slinktų pamažu ir vis apžiūrėtų tai vieną, tai kitą objektą“, – dalijosi Julija.
Tiesa, pašnekovė pridėjo, kad taip pat kartkartėmis pavartydavo įvairius žurnalus, kuriuose būdavo galima pasisemti minčių apie gėlynų kūrimą, o taip pat paieškodavo jų internete.
Ji pasakojo, kad išvydus gražų medį ar išskirtinę gėlę, juos iškart norėdavosi pasisodinti pas save, dėl to jos gėlynuose galima aptikti įvairių spalvų gamą.
„Ką gerai atsimenu, tai persodinimus. Vis kapstydavau ir kapstydavau tą žemę žiūrėdama, kurioje pusėje augalėliui augti sektųsi geriau.
Pasižiūrėdavau, kur prigyja, nes, tarkime, levandos mėgsta sausesnes vietas, kiti augalai – drėgnesnes. Po kiek laiko jau ėmiau pastebėti, kad augalas kažkur skursta, o kažkur jam gerai“, – atskleidė ji.
Augalai – gėlynų akcentai
Nors pas Juliją gėlynuose galima matyti didelę įvairovę, spalvų ir rūšių gausą, vis tik paklausta, ko galima aptikti daugiausiai, ji įvardijo augalus.
Pasak jos, daugiausia dominuoja daugiamečiai augalai, nes iš patirties suprato, kad su jais mažiau darbo, galima pasisodinti ir „pamiršti“, nereikia išsikasus saugoti per žiemą.
„Daugiausiai pas mane auga hortenzijų, rožių, hostų, bijūnų, miskantų, raganių ir daug kitų daugiamečių augaliukų. Nors, iš tiesų, dabar užėjusi į parduotuvę aš jau galvoju, ko neturiu, nustebinti tampa vis sunkiau, nes daug ką jau turiu.
Esu kolekcininkė, tad sėdžiu ir dairausi – štai šito neturiu, šito noriu. Vis išbandau šį tą naujo“, – paaiškino pašnekovė.
Ji pridėjo, kad kiekvieno sezono metu pas ją galima išvysti vis naujus augalus, tad sodybos vaizdas pavasarį, vasarą ir rudenį – vis kitoks.
„Pas mane kiekvieną sezoną yra vis naujas „apsėdimas“. Pavyzdžiui, vieną sezoną nusižiūriu hortenzijas, paimu ir pasisodinu dešimt rūšių, kitą sezoną noriu rožių.
Paskui žiūriu, kad man jau ima patikti dar kiti augalai, o tada jau reikia galvoti, kur visas gėles sudėti (juokiasi). Žinoma, viską reikia priderinti spalviškai, kad derėtų tarpusavyje.
Iš tiesų, mano gėlynai yra mišrūs, juose yra daugiamečių, vienmečių ir dvimečių augalų. Medžių pas mane taip pat yra, bet nedaug, norėčiau daugiau“, – sakė Julija.
Sodybos aplinkai skiria visą savo laisvą laiką
Pasiteiravus, kiek savo laiko ji atiduoda sodybos gražinimui, Julija prisipažino, kad tikrai nemažai. Vis tik ji skubėjo pridėti, kad visai nesunku skirti daugiau dėmesio tam, kas labai patinka.
Sodybos šeimininkės teigimu, tiek, kiek yra laisvo laiko, tiek ji atiduoda sodybai. Vasaros savaitgaliais, vos paruošusi šeimynai valgyti ir sutvarkiusi būtinus buitinius reikalus, Julija jau skuba į lauką.
Ji džiaugėsi, kad prie sodybos tvarkymo darbų prisideda ir jos vyras su vyresniuoju sūnumi. Tiesa, jų darbai – labiau techniniai:
„Iš tiesų, pagrinde su aplinkos tvarkymu užsiimu aš pati, bet medžius geni ir veją pjauna vyras ir mano vyresnysis sūnus. Vyras stengiasi, kad bendras vaizdas estetiškai atrodytų, o ten, kur gėlynai, jis jau nekiša nosies ir leidžia man tvarkytis pačiai.“
Ji taip pat pasakojo, kad visas šis triūsas – iš didelės meilės. Pasak jos, tik su tokia teigiama emocija, atsidavimu darbui, kurį tikrai myli, galima tikėtis rezultato.
„Žinote, kartais pagalvoju, ką man tai reiškia. Iš tikrųjų – daug. Esu kantrus žmogus ir sugebu išlaukti to momento, kai mažas augalas tampa dideliu ir įspūdingu. Tada sėdžiu ir galvoju – čia mano rankų darbas, gėriuosi tuo. Gera kurti grožį aplink save.
Tai mano gyvenimas, mano hobis, geriau pasijaučiu, kai sukišu rankas į žemę, man tai padeda atsipalaiduoti. Jau visi mano pažįstami žino, kad mėgstu augalus, kad savaitgaliais, kai geras oras, nėra ko man skambinti, telefonas guli numestas, nes kažką krapštau, sodinu, dauginu“, – sakė ji.
Pasidalijo auksiniais patarimais
Nors pati Julija dar mato ne vieną žemės plotelį aplinkoje, kurį galima patobulinti, vis tik ji atskleidė, kad į svečius užsukę pažįstami jos darbą įvertina. Dažniausiai žmonės stebisi, kaip galima viską spėti, sako, kad jos hobis reikalauja labai daug fizinio darbo ir laiko.
„Iš tikrųjų, kai tik atvyksta draugai, nauji pažįstami, tai jie pagiria aplinką, jiems yra įdomu, klausia patarimų. Yra ir tokių mano liga „užsikrėtusių“ draugų. Mano akimis, nėra čia kažkas „oho“, bet kiti pastebi.
Man kas smagu, kad anksčiau, kai krapštydavausi, tai vyras sakydavo, ką aš čia sodinu, jam bus blogai šienauti, bet su laiku prisitaikėme ir prie to, palengvinome jam šienavimą, augalai nebetrukdo. Su laiku ir vyras pamatė, kad viskas gražėja, vaizdas keičiasi, jis nebekritikuoja, prisitaikė“, – šyptelėjo Julija.
O paklausta, kokių patarimų turi tiems sodininkams, kurie svajoja savo sodybos aplinką paversti tikru rojaus kampeliu, pašnekovė nedvejodama įvardijo dvi pagrindines taisykles.
„Iš tikrųjų, ta meilė ateina ne iš karto ir visko mes mokomės iš savo klaidų. Patarčiau daugiau pasiskaityti apie augalą prieš įsigyjant jį, kad nedarytumėte klaidų ir netektų jo išmesti.
O taip pat svarbu įdėti meilės, nes visas darbas, kurį darai su meile, – atsiperka. Netgi tie augalai, kurie mėgsta šešėlį, augs ir saulėje, jeigu bus mylimi. Svarbu jais džiaugtis“, – paaiškino ir baigė pokalbį Julija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
