Vėliau paaiškėjo, kad Edita sirgo autoimuniniu NDMA encefalitu – liga, kuri gali atsirasti dėl trijų pagrindinių priežasčių: kiaušidžių teratomų, kuriuose randama cistų, po persirgtų smegenų infekcijų arba, kaip buvo Editai, dėl nežinomų priežasčių.
„Pirma fazė yra psichozės fazė, paskui sutrinka sąmonė, kalba, atmintis, visiškai atsisako raumenys dirbti. Pati pirma fazė man ir buvo psichozės, nes aš pradėjau nusišnekėti, nepažinau laikrodžio, galvojau, kad mane kažkas seka, jog turiu išvykti, tokie nusišnekėjimai lydėjo kelias dienas iki pat susirgimo“, – siaubą keliančią ligos pradžią prisimena moteris.
Po priepuolio ėmė rėkti ir neteko sąmonės
Edita pasakoja, kad jos istorija prasidėjo, kai gydytojai, nesupratę moters keistos savijautos priežasties, paguldė ją į psichiatrinę ligoninę. Priimamajame moteriai atlikus tyrimus nei organuose, nei kraujo tyrimuose nebuvo rasta jokių nukrypimų.
„Aš išgąsdinau savo artimuosius su tokiais nusikalbėjimais į šoną, nerimastingumu, noru kažkur išeiti, man atrodė, kad mane seka. Tokia kaip psichozė tarsi.
Kadangi ligoninėje nieko per daug nerado, padarė kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą, kraujo tyrimus. Nieko nerado, beliko kreiptis į psichiatrus ir mane išvežė į Klaipėdą, į psichiatrinę ligoninę“, – prisimena ji.
Ten Edita praleido dvi paras, o psichiatrinėje ligoninėje ją ištiko priepuolis. Po kelių dienų atvykusi psichologė pasakė, kad aplinka moteriai netinka ir liepė grįžti namo. Tačiau grįžus namo moterį vėl ištiko priepuolis – jis buvo pavadintas katatonine būsena, kai raumenys įsitempia labai stipriai: „Aš ėmiau rėkti ir netekau sąmonės, bet šito neatsimenu.“
Vėliau artimieji vėl iškvietė greitąją pagalbą, Editą nuvežė atgal į ligoninę ir paguldė į intensyvios terapijos skyrių, kur ji praleido parą.
Buvo atlikti įvairūs tyrimai, tačiau nieko nebuvo rasta. Taip pat buvo atlikta stuburo punkcija, tačiau tuo metu nebuvo atliktas tyrimas dėl autoimuninio receptorių encefalito, nes Klaipėdoje tokių tyrimų, pasak jos, neatlieka.
„Mane vėl uždarė į psichiatrinę ilgam laikui, viskas pradėjo blogėti. Uždarė nuo rugpjūčio 8 dienos ir kiekvieną dieną darėsi vis blogiau, įvedė maitinimo zondą, įvedė šlapimo kateterį, visiškai nebereagavau į aplinką ir taip pragulėjau iki rugpjūčio 28 d. – 20 dienų“, – atskleidžia detales pašnekovė.
Didelės dozės vaistų ir netinkamas gydymas
Vis tik, kaip teigia Edita, ji be reikalo buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę. Nors visi simptomai atrodė susiję su psichika, lyg išprotėjimo požymiai, gydytojams atrodė, kad reikia ją gydyti raminamaisiais vaistais, dėl ko moteris buvo užslopinta.
„Jie buvo nusprendę atlikti elektroimpulsinę terapiją, tačiau tai man visiškai nebūtų padėję, ačiū Dievui, kad jos išvengiau. Jie nusprendė pervežti mane į Naująją Vilnią, į psichiatrijos ligoninę, bet reanimacijos skyrių.
Kai atvežė, jie buvo šoke nuo vaistų kiekio ir nebuvo aišku, ar diagnozė tikrai buvo teisinga“, – pasakoja moteris.
Tačiau gydytojai Vilniuje ėmė įtarti, kad Editai buvo nustatyta neteisinga diagnozė ir parinktas neteisingas gydymas. Jie nusprendė nutraukti visus vaistus, kuriuos ji vartojo, ir po to moteris prabudo.
„Nieko neatsimenu nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos – du mėnesiai išsibraukė iš gyvenimo. Jie nutraukė vaistus, sakė, kad prabudau, pabandžiau kalbėti, bet nesigavo. Po tos katatoninės būsenos labai drebėjau, purtėsi kūnas ir pragulėjau penkias dienas“, – priduria pašnekovė.
Pasak jos, nuo baisiausios lemties ją išgelbėjo tai, kad kai buvo pervežta į Santaros klinikų reanimacijos skyrių, buvo nustatyta plaučių tromboembolija.
Patekus į šią gydymo įstaigą, buvo atlikta daugybė tyrimų, o medikai ėmė svarstyti, kad jos būklė gali būti visai nesusijusi su psichikos sutrikimais. Po ilgų paieškų paaiškėjo ir tikroji diagnozė – autoimuninis NDMA encefalitas.
„Su šia liga yra taip, kad jei diagnozė nustatoma nuo pusantro iki trijų mėnesių, žmogaus atsistatymas būna ganėtinai sėkmingas ir tikimybė, kad pasveiks ir visos funkcijos atsistatys, yra didelė. Man diagnozė buvo nustatyta po mėnesio.
Niekas beveik nežino apie šią ligą – ji egzistuoja tik apie 15 metų, o iki 2020 metų visame pasaulyje buvo nustatyta tik apie du tūkstančiai susirgimų. Tai labai mažas procentas“, – apie ligą pasakoja dainininkė.
Mokėsi iš naujo vaikščioti
Liga Editą paveikė taip stipriai, kad gydytojai nusprendė skirti kraujo perpylimą ir vaistus. Pasak jos, visi žino tik apie erkinį encefalitą, tačiau apie NDMA encefalitą, kuris buvo nustatytas jai, ji pati net nebuvo girdėjusi, tiesa, šiam encefalitui egzistuoja specialūs vaistai.
„Man nustatė ligą rugsėjo 3 d., pragulėjau reanimacijoje iki spalio 10 d. ir iš ligoninės aš išėjau lapkričio 15 d. Per tą laiką buvau neurologijos skyriuje, vėliau perkėlė į reabilitaciją. Reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti, rankas kelti, galvą pasukti, pakelti, apsiversti ant šono“, – skaudžia patirtimi dalijasi pašnekovė.
Paklausta, kaip jautėsi ligos metu, moteris pasakoja, kad neturėjo pasirinkimo liūdėti ir neturėjo minčių apie pasidavimą. Viskas, pasak jos, vyko su šypsena ir pakankamai lengvai iš vienos pusės, bet iš kitos pusės – per didelius skausmus.
„Neina nupasakoti žmogui jausmo, ką reiškia mokytis iš naujo vaikščioti. Skausmingas procesas, du mėnesius praleidau gulimoje pozicijoje, sąnariai, sausgyslės sustingsta, raumenys atrofuoja.
Kai prasideda gydymas, lankstymo pratimai su kineziterapeutais, tai yra labai skausmingas procesas, kai reikia sulenkti koją ar dėti pirmą žingsnį. Pats faktas, kad kiekvieną kartą darant dalykus po truputį gerėjo, labai motyvavo“, – atskleidžia ji.
Vis tik Editai prireikė net dviejų mėnesių, kad pasijaustų nors šiek tiek geriau. Dar ir dabar moteris yra gijimo procese, o kadangi yra dainininkė, dainuoti gali, tačiau balsas, pasak jos, dar nėra pilnai atsistatęs: „Kai prabudau reanimacijoje, galėjau tik kuždėti, balsas buvo dingęs.“
Tačiau dabar Edita jau trečią savaitę jaučiasi „senąja“ savimi. Dirba su kineziterapeutu, kiekvieną dieną dainuoja, o jos laukia minimalūs pasirodymai ir tikisi pilnai grįžti į gyvenimą.
„Susirgimų yra daug daugiau nei nustatytos ligos. Grįžus teko su keletu žmonių kalbėti, kurie turėjo panašius simptomus. Žinau istoriją, kai žmogus sėdi neįgaliojo vežimėlyje, o kitam viskas susitvarkė.
Pajutus simptomus reikia iškart važiuoti į Vilnių, į klinikas ir prašyti tyrimo, nes atrodo, kad žmogus išprotėja, nusišneka, jei ši fazė užeina, reikia vykti pas tuos, kas apie tai nusimano“, – siunčia patarimą ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
