Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos laiško, kuriame moteris negalėjo atsistebėti žmonių žiauriais komentarais ir tikino, kad ji sunkiai suvokia, kaip žmogus gali linkėti tiek blogo kitam asmeniui, kurio kaltė dar net oficialiai neįrodyta.
Socialiniame tinkle „Facebook“, po straipsniu, kuriame yra parodoma G. Filipavičiaus nuotrauka, pasipylė pykčio kupini komentarai. Komentatoriai negailėjo piktų žodžių, vadino jį „pabaisa“, teigė, kad hematoma po akimi yra „menkniekis ir kad jis nusipelnė blogesnių pasekmių.“
„Tam pabaisai reikia, kad jis visas būtų mėlynas ir jo net motina nepažintų“, – komentavo vienas.
„Tik mėlynė paaky? Tai dar pasisekė išgamai“, – teigė kitas.
„Tokiems ir kalėjime ne pyragai, jam ten parodys, kur jo vieta, jei pats nesuprato. Išsigimėliui ne vieta tarp žmonių“, – pykčio neslėpė trečias.
Ar tokios žmonių reakcijos yra pateisinamos demokratinėje visuomenėje, atsako psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis.
Iškelkime sau klausimą, ar norime dalintis savo emocijomis
Psichoterapeutas teigia, kad tai, jog žmogus yra emocionali būtybė, yra akivaizdus faktas. „Žmogus nėra kompiuteris, kuris vadovaujasi vien tik racionaliais argumentais. Jei vadovautųsi tik jais, tai suprastų, kad jo emocijų išraiška internete nedaro absoliučiai jokios įtakos jo nemėgstamam ar nekenčiamam žmogui.
Tai išreiškia tik jo paties jausmus. Toks emocijų išreiškimas daro įtaką kitiems žmonėms, nes emocijos yra užkrečiamos. Mes neatsitiktinai einame į sporto varžybas, nors galėtume net gi patogiau jas stebėti sėdėdami namie prie televizoriaus ekrano. Bendras emocinis jausmas yra labai svarbus, todėl turėtume dažniau pagalvoti apie tai, kokias emocijas norėtume platinti.
Mes negalime teigti, kad kažkokios žmogaus emocijos yra neteisingos, nes tai yra jausmas. Jei jaučiu, vadinasi jaučiu. Apie išvadas mes galime kalbėti, kad jos būna teisingos ir neteisingos, o jausmai yra sudėlioti kitaip ir jie mums yra reikalingi.
Tačiau yra kitas klausimas: ar savo emocijas ir jausmus aš noriu platinti ir dalintis su kitais, kad ir kiti žmonės pradėtų jausti tą patį? Jei dažniau šį klausimą sau užduotume, manau turėtume malonesnį internetą“, – tikina G. Navaitis.
Reikia išmokti atleisti kitam
Paklaustas apie tai, ar lietuviai išsiskiria iš kitų tautų savo noru visada kažką „mesti ant laužo“, psichoterapeutas atsako, kad tai yra visuotinis bruožas, kuris būdingas visiems žmonėms:
„Net jei atsitinka tyčinė nelaimė, vis tiek mūsų protas skatina ieškoti kaltininko. Pavyzdys galėtų būti, kad žmogus labai menkai yra kaltas dėl stichinių nelaimių, tačiau vis vien ieškome kaltų. Šiuo atveju akivaizdu, kas yra kaltininkas ir reikia manyti, kad jo kaltė bus ištirta ir bus priimti teismo sprendimai.“
G. Navaitis pasakoja, kad žmonės yra labiau linkę domėtis nelaimingais įvykiais ir istorijomis negu sėkmėmis.
„Pavyzdžiui, kiškutis yra gyvūnas, kuris visada išgyvena ir laukia pavojaus. Kiekvieną dieną gyvendamas baimėje jis išgyvena labiau nei tas, kuris kasdien ieškojo malonumų, nes malonumas taip pat yra būtinas“, – tikina psichologas.
Pratimas, padedantis atsikratyti neigiamų jausmų
Paklaustas apie tai, ar tiesa, jog tik nelaimingi žmonės linki blogo kitam, G. Navaitis prisimena visiems seniai žinomą posakį: „Palinkėjimas kitam visada gali grįžti bumerangu atgal.“
„Nors šiame posakyje yra tiesos, tačiau yra tokia sąvoka kaip atleidimas. Psichologijoje ši sąvoka yra labai svarbi. Žmonės sugebantys atleisti, tuo pačiu netiesiogiai pasirūpina ir savimi bei savo psichine gerove ir sveikata. Mums nereikia su savimi nuolat nešiotis neigiamų jausmų.“
G. Navaitis pristatė vieną lengvą pratimą, kuris padeda išspręsti psichologines problemas ir atsikratyti neigiamų emocijų:
„Ar jūsų gyvenime yra žmogus, kuris keltų nemalonius jausmus? Jei atsakymas yra taip, ar norite, kad šie jausmai būtų ištrinti iš jūsų atminties? Norint ištrinti šiuos jausmus jums reikia atsisėsti tiesiai, sukryžiuoti rankas ir užsimerkti. Dabar įsivaizduokite to nemalonaus žmogaus veidą, jį matykite labai ryškų.
Kai jau savo mintyse matote to žmogaus veidą, priklijuokite prie jo dvi ilgas ir minkštas ausis bei du didelius dantis. Įsivaizduokite šį žmogų tokį, graužiantį morką. Dabar galite atsimerkti. Šis žmogus jums nemalonių jausmų kelti nebeturėtų“, – pratimą pristatė psichoterapeutas.
