Gyvenu kaimynystėje, kur įsikūrusios jaunos šeimos, atrodytų, išsilavinę žmonės, bet nesugeba paprasčiausiai pasisveikinti, prasilenkdami su kaimynais.
„Nenormalu“
Prieš kelias dienas eidama namo susitikau su kaimynu, pasisveikinau, o jis žiūri man į akis ir nė žodžio. Net man pasisveikinus nesugebėjo pasakyti „laba diena“ ar „sveiki“. Bent jau galva linktelėti, kad neatrodytų, jog kalbu pati su savimi.
Suprasčiau, būtume prasilenkę ir nebūtų spėjęs išgirsti, o gal nespėjęs atsakyti – dar palaikiau jam vartelius, kol nešėsi dviratį. Jei jau nepasisveikino, galėjo bent padėkoti, bet kur jau, nė žodelio.
Pagalvotum, gal žmogus nekalbantis ar negirdintis, tada ir pikta nebūtų, bet kad kaimynas kuo puikiausiai girdi ir kalba aš žinau – esu girdėjusi, kaip kalba telefonu. Sakykit, ką norit, bet tai nenormalu.
Kada išmoksime elementariausio mandagumo? Juk niekas nesako veltis į pokalbį, bet paprasčiausiai pasakyti „laba diena“ ar „labas vakaras“, tuo labiau padėkoti, kai kitas žmogus tau padeda, yra mažiausiai, ką galim padaryti!
Ir čia ne pirmas toks atvejis, dažniausiai kiek pasisveikinu su kaimynais, nesulaukiu jokio atsako. Man tokius žmones norisi vadinti laukiniais. Jokios kultūros! Ar ir jūsų kaimynai tokie nemandagūs, ar tik man vienai taip nepasisekė?
Autorius: skaitytoja Indrė