Moteris nustebo daržų lysvėse aptikusi daug „turto“.
Moteris nuotraukomis iš savo daržo pasidalijo „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“.
„Sveiki. Pilnos lysvės turto. Ką su jais daryti“, – stebėjosi Ilona, skelbdama įrašą grupėje.
Nuotraukoje matomos lervos
Parodžius nuotraukas gamtininkui Almantui Kulbiui paaiškėjo, kad tai – lervos. Gamtininkas pasakojo, kad nors rūšį atskirti sunku, tačiau mano, kad tai plokštėtaūsių vabalų šeimos lerva.
„Reikėtų pasakyti, kad dirvožemyje gyvena nemažai įvairių organizmų rūšių. Šitoje terpėje yra gausi biologinė įvairovė: pradedant nuo bakterijų, plika akimi neįžiūrimų grybų rūšių, baigiant erkėmis ar lervomis.
Kalbant apie nuotraukose matomus gyvius, tai yra lervos. Iš vadovėlių įprasta sakyti, kad tai grambuolių lervos, bet iš tikrųjų, yra tokia plokštėtaūsių vabalų šeima ir jos lervos savo išvaizda atrodo gana panašiai. Tad atskirti rūšį gali būti sudėtinga. Reiktų žiūrėti pro lupą.
Na, o grambuoliai dažniau gyvena miškuose, smėlinguose dirvožemiuose. O daržams būdingos kitos rūšys, nors juose aptinkama ir grambuolių.
Šie vabalai suaugę skiriasi išvaizda, o lervos būna gana panašios. Būdingi požymiai būtų lenktas, kabliuko formos kūnas, ruda galva, ryškiai matomos šešios kojos, na, ir persišviečiantis žarnynas, kuriame matyti truputėlis žemės, kuri aptenka su maistu.
Kai kurios šių lervų rūšys gali gyventi dirvožemyje gana ilgai, iki kol tampa lėliukėmis. O iš lėliukų paskui atsiranda suaugę vabalai, jie skrenda, dauginasi ir gyvena“, – pasakojo A. Kulbis.
Daržininkai šių lervų „nemyli“
Paklaustas, ar šios lervos gali pakenkti daržo augalams, gamtininkas atsakė, jog taip.
„Iš tikrųjų, tai jie minta įvairiomis dirvožemio puvenomis, įskaitant pūvančias augalų šaknis. Tad daržininkai tikrai nemyli šio gyventojo. Tačiau gamtoje nėra mylimų ar nemylimų, naudingų ar nenaudingų vabalų. Visi turi funkcijas.
Vabalų lervų maistas yra negyvos augalų liekanos. Misdamos jomis, jos virškina liekanas ir taip patręšia dirvožemį. Bet sodininkas, pasodinęs daigus ir pamatęs šitas lervas, lieka nepatenkintas. Tai galima sakyti, kad darže šios lervos nėra pageidautinos“, – aiškino gamtininkas.
Tiems, kurie nori apsaugoti savo augalus, A. Kulbis davė patarimą: „Paprasčiausias būdas atsikratyti šių lervų yra sijoti žemę ir jas išrinkti. Kitas variantas – pavasarį perkasti dirvą ir vėlgi jas surinkti.
Na, o naudoti ar ne įvairias chemines medžiagas yra kiekvieno daržininko pasirinkimas. Galbūt jūs norite labiau ekologiško daržo ir nenorite naudoti chemijos. O jeigu naudojate, tai reiktų pagalvoti apie šalutinius cheminių priemonių efektus: žalą augalams ir gamtai.“
