Prieš kelias dienas Kęstas pasidalijo surinktų vabzdžių nuotraukomis „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“, kuriose užfiksavo paplitusius kenkėjus. Vabzdžiai buvo įvairių dydžių, tačiau visi tos pačios rūšies.
Nuotraukoje užfiksuota ne viena dešimtis šių vabzdžių ir mažos skylutės dirvoje, kurios parodė, kad kenkėjai į dirvožemį pateko būtent taip.
Sulaukė reakcijų
Šios nuotraukos sulaukė ir įvairių reakcijų. Daugelis stebėjosi vabzdžių kiekiu, nesuprato, kaip darže jų galėjo šitiek užsiveisti.
Vienas iš pakomentavusiųjų rašė: „Jėzau! Kokio baisumo man tie vabalai, pamatyčiau kokiame šiltnamyje pas save, tai manęs net kvapo ten neliktų.“
Kitas asmuo taip pat stebėjosi jų kiekiu ir klausė Kęsto, ar pirmų metų kolonija: „Va čia jau rimta. Čia pirmi metai tokia kolonija?“
Trečiasis komentavo, jog po tokio reginio nebenorėtų nieko: „O siaube, iš tokio plotelio tiek šitų vabalų? Aš turbūt jau nuleisčiau rankas ir nieko nebeauginčiau.“
Paaiškino, kas tai
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su gamtininku Almantu Kulbiu. Vyras paaiškino, kad tai – dažnai sutinkami kurkliai ir skubėjo komentatorius pataisyti, jog jie ne „vabalai“, o „vabzdžiai“.
„Ten matome kurklius, o kurkliai yra ne vabalai, o tiesiasparnių būrio vabzdžiai. Šiam būriui priklauso žiogai, skėriai. Tai yra viena iš tų būrio grupių, kuri yra prisitaikiusi gyventi po žeme“, – paaiškino ekspertas.
Jis tikino, kad kurkliai yra išties įdomus vabzdys ir turi savo išskirtinumų:
„Jis įdomus tuo, kad evoliucijos eigoje yra supanašėję jo rausiamosios galūnės į žinduolių tolimos sistematinės grupės atstovo – kurmio. Jų išorinė galūnių sandara labai panaši.“
Taip pat jis pridėjo, kad kurkliai slepiasi po žeme ir ten praleidžia daugiausiai laiko. Tačiau poravimosi metu jie ima skraidyti:
„Kurklys, rausdamas žemę, padaro tokias landas dirvožemio paviršiuje. Jų yra horizontalių žemės paviršiuje ir yra einančių gilyn, nes kurkliai gali slėptis giliai žemėje. Ypač jie slepiasi, kai šalta, žiemą. Tada jie ten peržiemoja, o pavasarį išlenda.
Tai šiuo metu jų vestuvių metas, kurkliai dauginasi. Kurklių patelės gali iki pirmo nėrimosi prižiūrėti nimfas, nes truputį kitaip dauginasi nei kiti vabzdžiai. Tai yra nepilnos metamorfozės vabzdžiai“, – aiškino jis.
Siūlė ekologišką naikinimo būdą
Daugelį sodininkų šie vabzdžiai erzina, nes gali sunaikinti prižiūrėtą ir augintą derlių misdami augalais. Tačiau gamtininkas pasiūlė išeitį sodininkams.
„Nėra gerai, kai kurklių kiekis yra didelis sode, nes jie pažeidžia augalų šaknis. Jeigu pamatome, kad mūsų braškės ar kiti augalai nyksta, tai dažnai jų šaknis būna pažeidę kurkliai. Dėl to jie nemėgstami“, – aiškino A. Kulbis.
„Minta jie ne tik šaknimis, ne tik augalus naikina, bet ir mėsišką maistą. Jie minta tuo, ką randa žemėje, bet pasigardžiuoja ir gyvūniniu maistu.
Na, o šiaip tai naikinti juos verta tik tada, kai jų labai daug ir jie kenkia augalams“, – pasakojo jis.
Visgi, jeigu kurkliai sodininkus itin erzina ir nepalieka sveiko derliaus, A. Kulbis pasiūlė alternatyvą:
„Yra daržininkų parduotuvėse cheminių priemonių, kurios naikina kurklius, bet juos nesunku perkasant dirvožemį surinkti. Tai žalesnis būdas jiems naikinti.“
