Ekologas sako, kad vabzdžiai jo nei kiek nestebina: „Jeigu gamtos nenuodijame pesticidais – tai natūralu, kad pajūryje yra vabzdžių. Tiesą pasakius, turėtume tuo džiaugtis, nes, pavyzdžiui, galime gerti natūralų karvės pieną, ko negali daryti nei vokiečiai, nei olandai.“
E. Paplauskis teigia, kad kiekvienais metais, šiltuoju metų laiku, būna skirtingų vabzdžių pikai.
„Galima sakyti, kad pajūris – tai riba, į kurią vabzdžiai atsimuša. Jie arba įkrenta į jūrą ir ši juos išplauna, arba yra nelinkę skristi į jūrą ir todėl atsimuša. Tad todėl ir gaunasi taip, kad didesnis kiekis vabzdžių susitelkia pajūryje“, – atskleidžia vyras.
Taip pat ekologas pamini, kad kiekvienais metais gali šiek tiek skirtis dominuojančių vabzdžių rūšys.
„Pajūryje periodiškai kartojasi nuostabūs reiškiniai, nes galima pamatyti didelį kiekį, kurios nors rūšies, migruojančių vabzdžių, kitur taip nepamatysi. Vienais metais gali būti, pavyzdžiui, boružių pikas, kitais – karkvabalių. Šiemet galime džiaugtis drugelių gausa: citrinukais, baltukais, jie tiesiog užpuolę gėlynus. Matome patį vasaros žydėjimą“, – džiaugiasi pašnekovas.
Ne visi vabzdžiai kanda
Žinoma, žmonės skundžiasi tikrai ne drugeliais, bet vabzdžiais, kurie kanda. Ekologas sako, kad tikrai yra didelis kiekis kandančių vabzdžių: žabalių, aklių. Deja, žmonės labiausiai kaltina žiedmuses, kurios primena mažytes vapsvas ir kurių kiekis, šiais metais, nepaprastai didelis.
„Galime džiaugtis gausia, skirtingų rūšių žiedmusių, migracija. Pastarosios imituoja vapsvą, o kadangi žmonės neskiria – tai ir mano, kad jos gali įkasti. Tačiau tiesa yra tokia, kad žiedmusės yra visiškai nekenksmingos, jos nekanda, nes minta nektaru. Kai kurios šalys, kovodamos su amarais, žiedmuses veisia specialiai, nes jų lervos amarus suryja“, – paaiškina E. Paplauskis.
Ekologas patikina, kad žmonės tikriausiai skundžiasi sparvomis, aklėmis – kraujasiurbiais vabzdžiais: „Tiesą pasakius, aš ir pats eidamas į pievas nusipurškiu su arbatmedžio, citrinmedžio mišiniais, nes kitaip – suėstų negyvai. Bet čia ne vien pajūryje, sakyčiau, kad prie ežero ar upės būtų dar blogiau. Bet tai ir yra gamta, vabzdžiai neturėtų stebinti.“
E. Paplauskis sako, kad nereikėtų bijoti įvairiausių purškalų ir leidžiant laiką gamtoje visada apsipurkšti – taip apsisaugosite ne tik nuo skaudžiai kandančių vabzdžių, bet ir nuo erkių.
Pavojingi vabzdžiai
„Teoriškai Lietuvoje nėra labai pavojingų vabzdžių, juos galima ant rankos pirštų suskaičiuoti. Bet jų ir negali nebūti, juk turim gamtos. Galima sakyti, kad vapsvos, aklės ar sparvos – pavojingiausi. Tiesą pasakius, aš pats nelaikau šių vabzdžių pavojingais nebent tai būtų alergiškas žmogus“, – sako vyras.
Ekologas pabrėžia, kad vapsvos – tai inteligentiški padarai ir jos šiaip sau nieko nepuola. Įkasti gali tuomet, kai įkrenta į stiklinę arba kai ant jų užminate, tačiau be priežasties tikrai negelia. O kraujasiurbiai aklės, mašalai ir uodai gali gelti be priežasties.
„Užsieniečiai draugai kartais nustemba ir klausia manęs „kodėl tiek daug vabzdžių pas jus pajūryje, kodėl paplūdimys nusėtas karkvabaliais, o jūs jų nerenkate?“ Aš ironiškai ir atsakau „nerenkame, nes norim, kad užsieniečiai draugai pamatytų, kokia nuostabi ir neišnuodyta mūsų gamta“, – juokauja ekologas.
Apskritai, E. Paplauskis skatina džiaugtis vabzdžių kiekiu ir švaria Lietuvos gamta.
