Savo žiniomis apie senolių orų spėjimus anksčiau su naujienų portalu tv3.lt dalijosi etnologas Libertas Klimka.
Tąkart jis pasakojo apie šv. Martyno dieną, kuri buvo minima lapkričio 11-ąją. Pašnekovas atskleidė, kuo ši diena buvo reikšminga bei kokių orų galime tikėtis per šventes.
Valstiečių skolų atidavimo metas
Kaip tuo metu pasakojo L. Klimka, anksčiau valstiečių darbai laukuose užsibaigdavo lapkričio 11-ąją. Tuo metu jau visas derlius būdavo nurinktas, o juo būdavo atsiskaitoma su valdžia ir pagalbininkais.
Etnologo teigimu, pirmiausia būdavo atsiskaitoma su valstybės valdovu, nes taip būdavo prisidedama prie valstybės išlaikymo, armijos.
„Paskui žiūrėdavo, kas priklauso dvarui, tą reikdavo atiduoti. O kai būdavo atsiskaitoma su valdovu ir su dvaru, tada atsiskaitydavo su kaimo amatininkais“, – sakė L. Klimka.
Taip pat per šv. Martyną valstiečiai atsiskaitydavo su amatininkais – malūnininkais, kalviais, puodžiais, pribuvėjomis ir kitais. Dėl to ši diena dar buvo vadinama ir skolų atidavimo diena.
Ganiavos pabaiga
Ši diena taip pat būdavo reikšminga piemenims. Anot L. Klimkos, per šv. Martyną prasidėdavo mokslo metai, būdavo atsiskaitoma su vyriausiuoju piemenimi – skerdžiumi.
„Sutartyje būdavo nurodoma, kiek skerdžius turi gauti bulvių, grūdų, daržovių. Jis šią dieną gaudavo uždarbį, susikraudavo į vežimą ir išvykdavo į savo kaimą.
Tada vaikai pasilikdavo vieni. Jeigu orai nebūdavo dar labai šalti, jeigu dar būdavo žolė, tai ganiava būdavo pratęsiama. Kaime būdavo ganoma tol, kol būdavo žolės“, – sakė L. Klimka.
Vis tik ne visais atvejais kalendoriškai mokslo metais prasidėdavo taip, kaip planuota. Anot pašnekovo, jeigu nebūdavo sniego, gyvulius dar reikdavo ganyti, o vaikai tam, kad prišauktų sniegą, imdavosi burtų.
„Vaikai pasirinkdavo pamiškėje baltą beržą, aplink tą baltą beržą vesdavo baltą ožį. Tas vedimas būdavo pagal tam tikras taisykles – būtinai pagal saulės tekėjimo kryptį, tris kartus apvedama ir dainuojamos dainos.
Vienas piemenukas, kuris pramiegojo pavasarį pirmąją ganiavą, šią dieną turėdavo eiti paskui ožį įsikandęs į jo uodegą – tokie būdavo pajuokavimai.
O štai vyriausias piemenukas įlipdavo į medį ir sakydavo pamokslą, kaip vaikams mokykloje elgtis, kokias išdaigas krėsti ir panašiai“, – vaikų burtu dalijosi pašnekovas.
L. Klimka teigė, kad etnologų nuomone, šis žaidimas yra atėjęs iš senų, pagoniškų laikų, kuomet žemės dievams būdavo aukojamas ožys.
Kokias Kalėdas prognozuoja orų spėjimai?
Taip pat L. Klimka pokalbio metu pasakojo, kokius orus šv. Kalėdoms parodė šv. Martyno diena.
„Šv. Martynas yra paskutinė rudens šventė, po šv. Martyno dienos prasideda pusiaužiemis. Tai toks laikas, kai nei žiema, nei ruduo, jis tęsiasi iki šv. Andrejaus, lapkričio 30 dienos.
Yra net toks pasakymas – koks pusiaužiemis atjos, tokia ir žiema bus. Jeigu pusiaužiemis bus su atlydžiais, su pasnigimais, kaip obuolmušis žirgas, tai atėjusi žiema iš vienos rankovės barstys sniegą, iš kitos – šaltį.
Visas tas pusiaužiemio laikotarpis yra pranašingas, parodantis, koks bus žiema“, – pasakojo jis.
L. Klimka tąkart nurodė, kad lietuviai šią dieną vadovaudavosi patarle. Manyta, kad jei per šv. Martyną žąsis būdavo ant vandens, tai per šv. Kalėdas turėtų būti ant ledo. O štai jeigu per šv. Martyną žąsis ant ledo – per šv. Kalėdas bus ant vandens.
Etnologo teigimu, kiek jam pačiam yra tekę stebėti šv. Martyno dienos orų spėjimus, jie pakankamai tikslūs.
Jis atskleidė, kad kasmet per šv. Martyną pasižymėdavo šios dienos orus, o per šv. Kalėdas patikrindavo, ar jie tikrai išsipildė.
„Per šv. Martyną galima matyti, kad Kalėdos turėtų būti sniegingos arba pašalusios. Žiemos pradžia turėtų būti su gilia šalna“, – tąkart žinias pateikė etnologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
