Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas otorinolaringologas, galvos ir kaklo chirurgas-onkologas Ignas Karnas atkreipia dėmesį į kitą kur kas mažiau plačiai visuomenei žinomą, bet dažniau gydytojų diagnozuojamą piktybinę odos ligą – bazaliomą.
Kas trečias gyventojas patiria riziką susirgti bazalioma
Pasak gydytojo I. Karno, statistiškai būtent bazalioma, medicinoje vadinama bazoląsteline odos karcinoma, yra dažniausiai diagnozuojamas odos vėžinis susirgimas. Remiantis skaičiavimais, daromos prielaidos, kad šio tipo vėžys per gyvenimą išsivystys apytikriai kas trečiam vyrui (33–39 %) ir kas ketvirtai moteriai (23–28 %).
„Bazalioma išsivysto iš epidermio bazinių ląstelių, kai, įvykus pakitimams, jos ima nekontroliuojamai daugintis. Nors statistiškai šis odos vėžys išsivysto dažniau nei melanoma, palyginti su kitomis odos vėžio formomis, bazoląstelinė karcinoma vystosi lėtai, daug rečiau metastazuoja (plinta į kitus organus), todėl ir jos prognozė, lyginant su kitais piktybiniais odos navikais, yra geresnė. Nepaisant to, laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydymo, bazalioma gali sukelti rimtų sveikatos problemų“, – sako galvos ir kaklo chirurgas-onkologas I. Karnas.
Gydytojo teigimu, augdama bazalioma gali pažeisti ne tik gilesnius odos sluoksnius, bet ir raumenis, kaulus, kitas šalia esančias audinių struktūras. Dėl to uždelstos ir pažengusios bazaliomos gydymas yra sudėtingas ir pačiam pacientui sunkus procesas.
Didžiausias rizikos veiksnys – UV spinduliai
Kaip ir kitų vėžinių odos ligų atvejais, pagrindiniai rizikos veiksniai išsivystyti bazaliomai siejami su pavojingais saulės spinduliais. Žinoma, kad didžiausią neigiamą įtaką daro B spektro ultravioletiniai spinduliai, kuriuos skleidžia saulė, taip pat soliariumo lempos. Būtent šie spinduliai skatina pakitimus odos ląstelėse.
Moksliniai tyrimai rodo, kad bazalioma dažniau suserga vyrai, taip pat šviesios odos ir akių žmonės, Šiaurės Europos gyventojai, kurių oda ne taip linkusi įdegti. Taip pat žinoma, kad tam neabejotinai įtakos turi ir genetiniai veiksniai.
Pasak gydytojo I. Karno, net 70 proc. bazaliomos atvejų aptinkama galvos ir kaklo srityse. „Tai paaiškinti nesunku – kadangi pagrindinis rizikos veiksnys išsivystyti odos vėžiui yra žalingi saulės spinduliai, bazalioma dažniausiai atsiranda būtent tose odos srityse, kurios mažiausiai apsaugotos nuo saulės spindulių. Įprastai juk veido ir galvos nedengiame drabužiais“, – sako gydytojas otorinolaringologas, galvos ir kaklo chirurgas-onkologas I. Karnas.
Ilgai negyjanti žaizdelė gali būti piktybinės ligos pranašas
„Dažniausiai bazalioma aptinkama tuomet, kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl ilgą laiką negyjančios odos žaizdelės. Įprastai bazoląstelinei karcinomai būdinga negyjanti odos žaizdelė su centre susiformavusiu šašu, pasitaikančiu kraujavimu. Kartais darinys būna labiau panašus į randą, nors ta vieta anksčiau nebuvo pažeista, su iškilusiais kraštais, įdubimu centre. Ypač sunku pastebėti mažą bazoląstelinę karcinomą – matosi tik kiek paryškėjusios kraujagyslės, paraudimas“, – pasakoja I. Karnas.
Pasak gydytojo, bazaliomą galima įtarti tuomet, kai odoje atsiradusi žaizdelė negyja ilgiau kaip 3–4 savaites. Deja, bet turint omenyje, kad bazalioma auga palyginti lėtai, žmonės į nedidelį darinį ilgai nekreipia dėmesio, sunerimsta tik tuomet, kai jis tampa pastebimai didelis ir ima kelti problemų.
Gydytojas I. Karnas įspėja, kad kuo ilgiau nediagnozuojama liga, tuo darinys darosi didesnis, pažeidžia vis daugiau audinių, o turinti omenyje, kad dažniausiai aptinkamas būtent veido srityje, kiekvienas milimetras yra labai svarbus.
„Kaip ir bet kurio kito vėžinio susirgimo atveju, kuo anksčiau aptinkama liga, tuo paprastesnis ir sėkmingesnis jos gydymas, o prognozės geresnės. Kai bazoląstelinė karcinoma yra pažengusi, ypač jei darinys susiformavęs arti tokių svarbių organų kaip akys, juolab peraugęs akiduobę, tenka šalinti ne tik pažeistus audinius, bet ir visą akį“, – pranešime spaudai įspėja gydytojas.
Pastebėjus įtarimų keliančių darinių – pasikonsultuoti su gydytoju
„Neretai gydytojas bazaliomą gali įtarti remdamasis jau vien klinikiniu vaizdu. Pirmiausia atliekama darinio apžiūra dermatoskopu – darinys apžiūrimas specialiu prietaisu, leidžiančiu įvertinti gilesnius odos sluoksnius, kurie nėra taip paprastai matomi plika akimi. Kilus įtarimų, jog tai gali būti bazoląstelinė karcinoma, atliekama biopsija, t. y. paimamas nedidelis gabalėlis audinio išsamesniam ištyrimui mikroskopu, tada patikslinama diagnozė“, – sako I. Karnas.
Pasak gydytojo, pagrindinis bazaliomos gydymo būdas – chirurginė operacija, kai atliekama darinio ekscizija sveikų audinių ribose, t. y. darinio pašalinimas. Kartu atliekamas ištyrimas siekiant įsitikinti, kad vėžys visiškai pašalintas. Būtent šį gydymo būdąkaip pagrindinį, įvardija ir daugelis tarptautinių vėžio gydymo gairių. Kiti galimi gydymo būdai dažniau rekomenduojami tais atvejais, kai chirurginis gydymas yra negalimas arba pacientas atsisako operacijos.
Gydymo sėkmei įtakos turi ir patyrę chirurgai
Pasak gydytojo I. Karno, bazaliomos gydymą sunkina ir veido anatomija, kai palyginti nedideliame plote yra išsidėstę daug tiek funkcine, tiek estetine prasme svarbių organų, po oda išsiraizgęs platus nervų ir kraujagyslių tinklas.
Operuojant veido srityje, yra daug plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos aspektų – svarbu įvertinti pjūvio kryptis, derinti jas su natūraliomis odos tempimo linijomis, kad, pašalinus piktybinį darinį, liktų kuo mažiau pastebimas randas, pjūvius stengiamasi paslėpti po natūraliomis veido raukšlelėmis.
„Žinoma, kuo anksčiau diagnozuota liga ir kuo mažesni pažeidimai, tuo geresnis ir estetinis gydymo rezultatas. Tačiau net ir susiduriančius su išplitusia bazalioma galiu padrąsinti, jog šiandien mūsų medicina yra išties toli pažengusi, todėl net ir esant sunkiems atvejams galime gauti gana gerus rezultatus. Net ir itin sunkiais atvejais, kai tenka šalinti didelius navikus, atliekamos rekonstrukcinės operacijos, susidariusiam defektui uždengti panaudojami audinių lopai iš greta esančių sričių ar kitų kūno vietų“, – pasakoja gydytojas I. Karnas.
