• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Olga Privalenkova, Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“ pirmininkė, yra viena iš tų žmonių, kurie ne tik kovoja su savo liga, bet ir padeda kitiems ją įveikti. O pačią moterį liga užklupo prieš 24 metus, nėštumo metu.

Olga Privalenkova, Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“ pirmininkė, yra viena iš tų žmonių, kurie ne tik kovoja su savo liga, bet ir padeda kitiems ją įveikti. O pačią moterį liga užklupo prieš 24 metus, nėštumo metu.

REKLAMA

„Viskas prasidėjo 2000 metais, kai buvau 27-erių ir septintą mėnesį nėščia. Nėštumo metu staiga sustojo inkstai. Tada supratau, kad mano gyvenimas visiškai pasikeitė – ką tik gimęs vaikas, dializės, nesėkmingos transplantacijos.

Buvo labai sunku suvokti, kas vyksta, nes sveikata staigiai pablogėjo, o tais laikais apie inkstų ligas ir jų gydymą buvo žinoma labai mažai“, – prisimena Olga.

Nesėkmingos transplantacijos

Olga buvo labai jauna, kai prasidėjo pirmieji inkstų nepakankamumo požymiai. 2000 metais, kai jai buvo 27 metai ir ji laukėsi kūdikio, jos sveikata staiga pablogėjo. Nors iki tol ji jautėsi visiškai sveika, nėštumo metu inkstai pradėjo nebeatlikti savo funkcijų.

REKLAMA
REKLAMA

„Inkstų nepakankamumas mane užklupo visiškai netikėtai. Buvau nėščia ir inkstai tiesiog nustojo veikti. Staiga pradėjau tinti, sveikata pablogėjo, o gydytojai nedelsiant ėmėsi veiksmų – pradėjo dializes“, – pasakoja moteris.

REKLAMA

Jos pirmasis inkstų transplantacijos bandymas buvo 2001 metais, kai mama dovanojo vieną savo inkstą. Deja, ši transplantacija nepasisekė. Olgos kūnas nepripažino inksto.

Po pirmosios nesėkmingos transplantacijos, Olga grįžo į dializes: „Tai buvo labai sunku, nes dializės reiškia daug apribojimų. Negalėjau valgyti daugelio maisto produktų, skysčių suvartojimas buvo labai ribotas, o inkstai visiškai nefiltruodavo toksinų. Vis dėlto, aš bandžiau kovoti, nors tai buvo nepaprastai sunku.“

REKLAMA
REKLAMA

Antrasis transplantacijos bandymas įvyko 2005 metais. Šį kartą inkstą jai dovanojo nepažįstamas žmogus. Tačiau ir ši transplantacija nepavyko. Organizmas vėl nepripažino donoro inksto, nors vaistų buvo daugiau ir jie buvo efektyvesni, bet inkstas neprigijo.

Trečioji transplantacija buvo atlikta 2010 metais. Šis donoro inkstas veikė ilgiau – apie aštuonerius metus.

„Tuo metu mano gyvenimas tikrai pasikeitė. Dializės tapo praeitimi, galėjau laisviau maitintis, keliauti, mano sveikata labai pagerėjo. Tačiau viską sugadino gripas. Po stipraus gripo organas pradėjo silpnėti, o po to aš vėl turėjau grįžti prie dializių“, – apmaudo neslepia pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtoji transplantacija

Po trečiosios nesėkmingos transplantacijos Olga vėl laukė kito donoro. 2022 metais jai buvo atlikta ketvirta inkstų transplantacija, kuri, kaip ji sako, kol kas einasi puikiai.

„Jau du metai po transplantacijos ir viskas vyksta sklandžiai. Tikiuosi, kad šį kartą viskas bus kitaip. Man tai jau ketvirtas kartas ir tikiu, kad šis inkstas veiks ilgiau“, – tikisi Olga.

REKLAMA

Šis ketvirtasis inkstas atvėrė jai naujas galimybes. Pasak moters, kai turi veikiančius inkstus, gyvenimas keičiasi iš esmės. Tai atveria visiškai kitą pasaulį.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad inkstų nepakankamumas visada lieka gyvenimo dalimi: „Nors ir dabar jaučiuosi puikiai, visada yra ta baimė, kad inkstas gali pradėti silpnėti. Bet aš nenoriu apie tai galvoti. Kol kas viskas gerai, noriu tuo džiaugtis.“

REKLAMA

Inkstų donorystė

Olga taip pat aktyviai dalyvauja inkstų ligomis sergančių žmonių bendruomenės veikloje. Ji yra Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“ pirmininkė. Ši draugija siekia informuoti visuomenę apie inkstų ligas, jų gydymą, transplantacijas ir dializes. Taip pat organizacija skatina žmones tapti organų donorais, nes kiekvienas donoras gali išgelbėti gyvybę.

„Norėčiau pasakyti visiems, kurie galvoja apie donorystę – tai yra neįkainojama dovana. Mes dažnai nesuprantame, kaip mūsų organai gali išgelbėti kito žmogaus gyvenimą. Po mirties mums jų nebereikės, bet jie gali suteikti kitam žmogui naują galimybę gyventi“, – mintimis dalinasi moteris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji ragina žmones pasirašyti, turėti donoro korteles, tačiau pabrėžia, kad tai yra asmeninis sprendimas: „Žmogus pats turi jausti norą būti donoru po mirties. Tai nėra lengvas sprendimas, bet jis gali išgelbėti kitą žmogų. Manau, svarbu, kad artimieji žinotų apie šį sprendimą, nes būtent jie, kritiniu momentu, gali nuspręsti, ar leisti paimti organus.“

Olga taip pat pažymi, kad transplantacijos dėka žmonės gali sugrįžti į normalų gyvenimą: „Transplantacija ištraukia žmones iš dializės pasaulio, kur kiekvienas žingsnis yra ribojamas, ir leidžia jiems gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai yra nuostabi dovana, leidžianti žmogui pamatyti pasaulį kitomis akimis.“

Kol tokia bėda šeimoje neatsitiks,žmonės bus abejingi,tik tokią nelaimę patyrusiems savo kailiu, žmonės gali suprasti,kad geriau organas bus gyvas pas svetimą žmogų,nei sudegintas ar užkastas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų